Vyravo tyla

Neseniai pasibaigusi kandidatų į seniūnaičius registracija parodė, kad daugumai klaipėdiečių stinga bendruomeniškumo.

Akivaizdu, kad ir šįkart didžioji dalis seniūnaitijų liks be savo atstovų. Seniūnaitijose, kur rengti pakartotiniai rinkimai, šįkart vyravo tyla.

Klaipėdos savivaldybės Informavimo ir e.paslaugų skyriaus vedėja Vilija Venckutė-Palaitienė teigė, kad  prašymus registruoti kandidatais į seniūnaičius pateikė 3 asmenys. Pakartotinių rinkimų procesas taip pat vyks 3 seniūnaitijose (Alksnynės g., Dainavos, Klaipėdos vandens), kurios turėjo gyventojų iškeltus kandidatus, tačiau kandidatai nesurinko reikiamo savo seniūnaitijų gyventojų parašų skaičiaus. Šiems kandidatams nebereikės peržengti 5 procentų rinkėjų ribos.

Gyventojų apklausa vyks birželio 21 d. – liepos 10 d. Miestiečiai už kandidatą galės balsuoti ir elektroniniu būdu.

Išrinktais seniūnaičiais bus laikomi tie kandidatai, kurie surinks daugiausia savo seniūnaitijos gyventojų parašų. Rinkimai bus laikomi įvykusiais, jei juose dalyvaus ne mažiau kaip 5 proc. teisę rinkti seniūnaitį turinčių seniūnaitijos gyventojų.

Organizuos ir vėl

Šiuo metu iš 55 Klaipėdos seniūnaitijų savo atstovus turi tik 13. Jie buvo išrinkti jau kiek anksčiau organizuotų rinkimų metu.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova paaiškino, kad seniūnaičių rinkimai uostamiestyje bus organizuojami tol, kol visos seniūnaitijos turės savo atstovus.

"Įstatymas nenumato baigtinio proceso. Visose seniūnaitijose turi būti išrinkti seniūnaičiai", – patikino E.Mantulova.

Anot jos, netrukus bus sudaromi naujų rinkimų, kurie, tikėtina, startuos nuo rugsėjo, grafikai.

Pasyvieji skriaudžia save

Pastebima, kad aktyvumo ir bendruomeniškumo stokojančių seniūnaitijų gyventojai tokiu savo elgesiu gali užkirsti kelią savo gyvenamosios teritorijos tobulėjimui.

Primenama, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir vėl ketina finansuoti bendruomenių projektus.

Tiesa, pastaruosius finansavimui galės teikti juridiniai subjektai, įsikūrę gyvenamosiose vietovėse.

Anot E.Mantulovos, kai kuriose seniūnaitijose jau yra įsikūrusių asociacijų, viešųjų įstaigų ar bendrijų – įvairių juridinių formų, kurios yra aktyvios ir bus pasirengusios teikti paraiškas bei gauti finansavimą.

"Bet yra tokių seniūnaitijų, kuriose šių visuomeninių organizacijų nėra. Seniūnaitis, kuris žinos visas tvarkas, bus supažindintas ir gaus rekomendacijas, kaip paruošti projektines paraiškas. Tada seniūnaitis galėtų greitai sukurti juridinį asmenį, kuris bus tinkamas pareiškėjas, ir savo gyvenamojoje teritorijoje įgyvendinti įvairius projektus", – paaiškino administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Pastebima, kad kiek anksčiau seniūnaičius išsirinkusios seniūnaitijos jau turi sumanymų, kuriuos norėtų realizuoti, o tie, kurie savo atstovo neturi, lieka tarsi be bendruomenės sprendimus apibendrinančio koordinatoriaus.