18 val. aikštėje plevėsavo Ukrainos ir Lietuvos vėliavos, primenančios, kad karo siaubiama šalis – ne viena.
Solidarumo akcijoje Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ragino nepasiduoti kylančiai panikai ir visur sklindančiai propagandai.
„Norėčiau visų jūsų paprašyti tylos minute pagerbti jau žuvusius Ukrainos karius. Ši spengianti tyla yra visiškas kontrastas tam, kas dabar vyksta Ukrainoje. Ten griaudžia pabūklai, švilpia kulkos, kaukia sirenos, žūsta žmonės. Daugiau negu prieš 12 valandų pasaulis pasikeitė. Kaip niekada arti stovime ant Trečiojo pasaulinio karo slenksčio. Turime tai suprasti. Netrukus visi suvoksime, kokia beprotybė pasaulyje įgauna pagreitį. Reikės mūsų pagalbos konkrečiais darbais, iniciatyvomis, galbūt asmenine auka įvairiomis formomis. Nebūkime naivūs. Ko šiandien mažiausiai reikia – panikos, pasidavimo dezinformacijai, saviveiklos. Labiausiai reikia – susitelkimo, atsakingo susivokimo, kad šiandien mes taip pat esame visiškai šalia tos fronto linijos“, – kalbėjo meras.
Kaip niekada arti stovime ant Trečiojo pasaulinio karo slenksčio.
Kiti svečiai kvietė melstis už kenčiančią šalį ir vieningai skandavo „Slava Ukraini!“
Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas ragino išlikti stipriems.
„Šios dienos rytas visam pasauliui išaušo kitoks. Tikėjome, kad galime būti stiprūs ir šiandien matome, kad esame stiprūs. Šiandien mes esame kartu su Ukrainos tauta, kuri šią dieną gina ne tik savo piliečius, bet aš manau, kad ir visą pasaulį. Slava Ukraini!“, – vienybės palinkėjo rektorius.
Atgimimo aikštėje buvo apstu ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų bei paauglių.
Ne vienas solidarumo akcijos dalyvis skambant Ukrainos himnui nubraukė ir ašarą. Kai kurie stoviniavo susikibę rankomis ar apsijuosę Ukrainos vėliavomis.