Klaipėdą lenkė tik Vilnius

Per miesto tarybos komitetus keliauja Klaipėdos savivaldybės 2013–2020 m. strateginio plėtros plano įgyvendinimo praėjusių metų ataskaita. Šiuo laikotarpiu buvo numatyta vykdyti 249 priemones. Iš jų užbaigta 4,5 proc., vykdoma – 90 proc., nevykdoma – 5,6 proc.

Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė pasakojo, kad daugėjo tiesioginių užsienio investicijų.

Pagal šį rodiklį Klaipėda yra antra šalyje. Uostamiestį lenkia tik Vilnius.

Pernai investicijos iš užsienio sostinėje vienam gyventojui siekė 16,7 tūkst. eurų. Klaipėdoje – 5,6 tūkst. eurų.

Lyginant su kitais didžiaisiais šalies miestais, uostamiestis užima gerą poziciją.

Kaune investicijos iš užsienio praėjusiais metais siekė 3,4 tūkst. eurų vienam gyventojui, Panevėžyje – 2,6 tūkst., Šiauliuose – 709 eurus.

Aukštesnis nei šalies vidurkis

Anot I.Butenienės, sėkmingai Klaipėdai pavyksta išlaikyti ir kitą rodiklį.

Uostamiestis 2016-aisiais buvo antras pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Jį taip pat lenkė Vilnius.

"Mūsų rodiklis – aukštesnis už bendrą šalies vidurkį. Praėjusių metų paskutinį ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Klaipėdoje buvo 872 eurai, Vilniuje – 925", – palygino vedėja.

Vienas miesto ilgalaikio strateginio plano tikslų – nuolatinis nedarbo mažinimas.

I.Butenienė teigė, kad pernai nedarbas uostamiestyje siekė 6,4 proc. Jis buvo žemesnis nei šalies vidurkis (7,5 proc.).

Iš didžiųjų šalies miestų Klaipėdą lenkė Vilnius ir Šiauliai. Juose praėjusiais metais nedarbo lygis siekė 5,9 ir 5,4 proc. atitinkamai.

Jaunimo nedarbo lygis uostamiestyje siekia tik 3,9 proc.

Problema, kuri išlieka, yra gyventojų skaičiaus mažėjimas. 2016 m. Klaipėda neteko 1,56 proc. gyventojų. Panaši situacija buvo ir užpernai.

"Iš didžiųjų šalies miestų tik Vilniuje gyventojų daugėjo. Praėjusiais metais sostinėje jų skaičius išaugo 0,24 proc. Kituose didžiuosiuose miestuose situacija buvo panaši, kaip ir Klaipėdoje. Kaune pernai gyventojų skaičius sumažėjo 1,45 proc., Panevėžyje – 2,2, Šiauliuose – 1,62", – pasakojo vedėja.

I.Butenienė atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos pašonėje yra kelios iš nedaugelio šalyje esančių priaugančių savivaldybių.

Klaipėdos rajone 2016 m. gyventojų padaugėjo 1,7 proc., Neringoje – 3,66, Palangoje – 0,23 proc.

Aplankė daugiau turistų

Miesto valdžios atstovai džiaugėsi, kad Klaipėdą atranda vis daugiau turistų.

2013 m. mieste esančiose apgyvendinimo įstaigose gyveno 154 tūkst. svečių. Pernai jų skaičius siekė 207 tūkst. Viešbučių užimtumas sudarė 51,7 proc. – šiek tiek didesnis nei ankstesniais metais.

Vertintas ir investicijų į statybas dydis. Pernai jos siekė 314 eurų vienam gyventojai. Šis rodiklis išliko panašus, kaip ir pastaruosius trejus metus.

Pernai išduoti 592 leidimai statybai ir rekonstrukcijai.

Pasak I.Butenienės, praėjusiais metais padaugėjo žmonių, kurie dirba pagal verslo liudijimą. 1 tūkst. gyventojų teko 32 verslo liudijimai.

"Gal įtakos šio rodiklio augimui turėjo ir miesto tarybos įvestos lengvatos. Dalies verslo liudijimų kainos buvo sumažintos iki euro per metus", – svarstė vedėja.