„Mums tai šventė. Didžiausias džiaugsmas, kai matai, kad realizuota kokybiškai. Matysime, ar žmonės pamilo mūsų skverą, kiek bus lankomas – ar sėdės žmonės, lakstys vaikučiai. Ta vieta šiek tiek atkampesnė. Bet tikėkimės, kad bus lankoma“, – teigė architektė Laima Šliogerienė.

Architektai tikisi, kad skveras padės ir miesto svečiams aiškiau pamatyti Klaipėdos istoriją.

„Tas džiaugsmas – ilgai grojantis. Kaip nusikaltėlis į nusikaltimo vietą vis ateina, taip ir mes. Tik jau nebe kaip šeimininkai, o stebėtojai. Gal kas iš vaikų bežaisdami susidomės miesto planavimu. Gal praplės fantaziją ateities architektai“, – juokėsi architektas, projekto vadovas Mantas Daukšys.

Ant grindinio atkartotas 20 amžiaus pradžios uosto ir Vitės kvartalo žemėlapis.

„1922 – 1930 m. laikotarpyje jis buvo išverstas į Lietuvių kalbą. Pagal to meto žemėlapį ir lietuviai orientavosi Klaipėdoje. Dėl to ir pavadinimai užrašyti senovinėmis lietuvių kalbos formomis. Tarpukario Klaipėdoje gatvės turėjo vokišką ir lietuvišką pavadinimą“, – pasakojo M.Daukšys.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Silpnaregiams ir nemėgstantiems nagrinėti žemėlapių aikštės viduryje iškils bronzinis reljefas. Tačiau jo palaukti teks iki rugsėjo.

„Su tūriniu maketu dar reikia atsekti ir pastatų aukščius. Tai užtrunka – nesinori pridaryti klaidų. Ne specialisto akiai gražu, bet visada atsiranda istorikų kritikos. Nesinori, kad po to pirštu baksnotų, todėl ir skulptorius, dizaineris ir istorikai atidžiai bendradarbiauja“, – teigė architektas.

Aikštę atverti planuota dar pernai, tačiau darbus pristabdė pandemija. Skverą įrengusios bendrovės „Tilta“ projektų vadovas sako, kad terminai spaudė darbininkus.

„Kaip ir prieš egzaminą – visąlaik vienos nakties pritrūksta. Šalta žiema, vėlyvas pavasaris. Darbai jau buvo atlikti žymiai anksčiau. Bet laukėme, kol sudygs žolė. Ir tai dar jai reikėtų paaugti, kad geriau susiformuotų. Bet tvoros miesto nepuošia. Aplinkiniai nuo jų tikrai pavargo“, – teigė Egidijus Skarbalius.

Aikštės lankytojai taip pat galės „pabendrauti“ su aikštėje esančia slėptuve. Čia taip pat įrengti būgnai, ir stulpų formos varpai. Jie simbolizuoja kadaise Vitės kvartale veikusias laivininkystės įmones.

Projektuojantaikštę teko priimti nemažai kompromisų.

„Slėptuvė – saugoti, ar palikti? Dalį palikom, dalį teko išardyti. Medžius – pjauti, ar palikti? Visai ligotus išpjovėm, kitus palikom. Vieta priklauso visiems, todėl stengemės žiūrėti jautriai. Kur jau bus ne tokia saugoma vieta, ten architektai galės būti laisvesni“, – teigė projekto vadovas M.Daukšys.

Darbininkai taip pat turėjo rimtų iššūkių.

„Negali lįsti į žemę giliau kaip 50 cm – ten prasideda archeologų zona. Pagal projektą turėjome „nuimti“ 30 centimetrų žemės. Bet gruntas nesitankino, reikėjo dėti tinklus. Senosios liepos taip pat diktavo savo sąlygas. Žiūrint atgal, plaukai šiaušėsi, o dabar šypsaisi viskas atrodo gražu ir gerai“, – pasakojo bendrovės „Tilta“ projektų vadovas.

Archeologai prieš rekonstrukciją aikštės teritorijoje atrado vėlyvojo neolito gyvenvietę. Paaiškėjo, kad Klaipėdą įkūrė ne kryžiuočiai – čia gyventa gerokai anksčiau, nei manyta.

„Tas aikštės kampas, kur buvo atrasta akmens amžiaus gyvenvietė, man mieliausias. Šita vieta perrašė Klaipėdos istoriją. Gyvename istorinėje žemėje“, – pasakojo E.Skarbalius.

Ferdinando skvero rekonstrukcija kainavo per 850 tūkst. Eur. Atnaujinta daugiau kaip 3 tūkst. kvadratinių metrų teritorijos.