Gido profesija romantiška atrodo tik iš šalies. Šios gildijos atstovai neslepia, norint pragyventi iš šio verslo visus metus, reikia labai didelės išmonės.

Savišvieta – nepigi

Klaipėdoje yra registruota daugiau nei 300 gidų. Šiemet kursus baigė 16, pernai – 11 klaipėdiečių. Tačiau net šiuos mokslus gali baigti ne bet kas.

Reikalavimai gidų kursų klausytojams – griežti. Tokie žmonės turi turėti aukštąjį išsilavinimą, mokėti bent vieną užsienio kalbą, gebėti bendrauti.

Kursuose supažindinama su Lietuvos geografija, istorija, lankytinomis vietomis, retorikos menu, profesine etika, išmokoma teikti ir pirmąją medicininę pagalbą.

Paprastai gidų kursai prasideda spalio viduryje, pasibaigus aktyviam turistiniam sezonui.

Kursai trunka 6 mėnesius, jie kainuoja apie 1 tūkst. litų.

„Čia renkasi labai įvairūs žmonės, pasitaiko ir vyresnio amžiaus, taip pat studentų, kurie baigia aukštąsias mokyklas. Yra ir šiaip smalsių žmonių, kurie gidais dirbti nesiruošia, bet nori pagilinti savo žinias“, – pasakojo Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro informacijos teikimo specialistė Lina Markauskienė.

Išklausius kursus bei išlaikius egzaminus, išduodamas kursų baigimo dokumentas, kuris suteikia teisę gauti Valstybinio turizmo departamento išduodamą gido pažymėjimą.

Tačiau vien šių mokslų nepakanka. 20 metų gide dirbanti Nijolė Petreikienė teigia, kad mokytis reikia nuolatos.

„O seminarai, literatūra, kursai, juk viskas kainuoja“, – neslėpė N.Petreikienė.

Jauni žmonės gidų darbo imasi retai, – esą ne kiekviena mokslus baigusi mergina pakelia tokį krūvį, reikia daug žinių, labai daug laiko skirti savišvietai.

„Tai yra sezoninė profesija, dažniausiai gidais dirba mokytojai ir vasarą papildomai užsidirba. Vien iš to, suprantama, nepragyvensi, bet pas mus yra tokių gidų, kurie dirba nuo gegužės iki spalio mėnesio ir užsidirba likusiam laikui“, – tikino Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė.

Lobių nesusikrauna

Finansinį kirtį šį pavasarį gidai patyrė po mokesčių permainų, kai buvo panaikinti verslo liudijimai ir patentai.

Gidai tikina, kad dėl to nuo šio pavasario mokesčiai padidėjo dešimteriopai, esą pavasarį reikėjo įkurti savo įmonę, o rudenį ją teks uždaryti. Nuo uždirbtų pinigų bus atskaitomi mokesčiai.

„Mano kolegė – pensininkė, ji kas mėnesį valstybei turės atiduoti mažiausiai 600 litų. Darbo daug, jis tikrai labai sunkus, tik iš šalies gražiai atrodo“, – tikino N.Petreikienė.

Per dieną dirbdamas nuo ryto iki vakaro gidas gali uždirbti apie 100 eurų. Bet tai nutinka nedažnai.

Tikisi valstybinio požiūrio

Klaipėdietė Šarūnė Jurevičienė gide dirba 25 metus, ir tvirtina, kad tokį darbą gali dirbti ne kiekvienas.

Reikia turėti polėkį, norą ir labai mylėti tą profesiją. Nes esą būna visko – ir nusivylimo, ir nuoskaudos.

„Pavyzdžiui, dabar esu Estijoje, čia yra labai daug turistinės literatūros įvairiomis kalbomis, įvairiausio žanro straipsnių – nuo pramoginių iki analitinių. O Lietuvoje viso to nėra. Mes, gidai, pristatinėjame savo šalį iš pačios gražiausios pusės, bet, kai mums ko nors reikia, tenka remtis labai senais šaltiniais arba abejotina informacija iš interneto“, – apgailestavo Š.Jurevičienė.

Esą jei tai būtų tik vienintelis užsiėmimas, pragyventi būtų neįmanoma, nes vasaros Lietuvoje labai trumpos.

O ir Lietuva nelabai raštingai pristatoma pasaulinėje turizmo rinkoje. Gidai tvirtina, kad reikia mokėti save ir parduoti.

Teigiama, kad prestižo neprideda griuvenos mieste. Svečius tai erzina, nes jie mąsto kategorijomis „gražu–negražu“.

Nelemtu pavyzdžiu vietiniai gidai pateikia dešimtmečius trūnijantį „Baltijos“ kino teatro pastatą Klaipėdos centre.

„Turizmo operatoriai atsisako organizuoti ekskursijas į Klaipėdą ir todėl, kad daugybę metų čia atvyksta ir mato tą namuką, aptrauktą žalia užuolaida, ant stogo berželiai auga. Operatoriai Klaipėdos į programą neįtraukia, nes klientai nusivils ir eis į kitą turizmo agentūrą“, – realybę atskleidė Š.Jurevičienė.

Pragyventi padeda išmonė

Klaipėdietis Igoris Osnačas tikina, kad, dirbant gido darbą, pragyventi galima ir visus metus. Jis nuo vaikystės pats rankiodavo gintarus pajūryje, kol suprato, kad šią pramogą galima parodyti ir kitiems žmonėms. Ir dar iš to uždirbti.

„Gidu tapau prieš kelerius metus, man kilo idėja, kad galima suorganizuoti gintarų gaudymo ekskursijas. Parodyti žmonėms tam tikrą pajūrio egzotiką“, – pasakojo I.Osnačas.

Klaipėdietis turi ir kitą profesiją, susijusią su restoranų verslu, tačiau to darbo nebedirba, nes jo nepavyko suderinti su ekskursijų vedimu ir jis pasirinko gido darbą.

„Tai ir hobis, net nemanau, kad tai kažkoks darbas, tai mėgstamas mano užsiėmimas, už kurį kiti moka pinigus. Tai nėra dideli pinigai, bet pragyventi įmanoma. Tik klausimas, kiek žmogui užtenka. Man pakanka. Stengiuosi dirbti tai, kas man teikia malonumą“, – tvirtino I.Osnačas.