Angelina:

– Kaip bus, taip bus. Nuo mūsų jaudinimosi ar panikos niekas nepasikeis, vis tiek tas virusas ateis. Neperku nei vaistų, nei maisto. Net baimės kol kas nejaučiu. Kažkas gąsdino, kad giminaičiai manęs neatvažiuos. Aš manau, jog nieko čia tokio baisaus, kad ir kaip bus, viruso neišvengsime. Kai kurios mano draugės panikuoja, tą tikrai jaučiu. Bet ir jos nieko ypatingo nedaro, tik kalba.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Jelena:

– Kaukių, mano žiniomis, vaistinėse jau nėra, o respiratorių neieškojau. Vis dar tikimės, kad virusas mūsų nepasieks. Teisingiau, žinau, kad virusas ateis ir čia, bet gal kaip nors spėsime apsisaugoti, gal atsiras kokių priemonių ligai palengvinti arba vakcinos. Maisto namuose nekaupiame, kol kas tik juokaujame tuo klausimu. Kalbų apie virusą labai daug, bet panikos kol kas nejaučiame.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Paulius:

– Niekaip nesiruošiame galimai koronaviruso epidemijai ir stengiamės nepasiduoti visokiems gąsdinimams. Viskas čia truputį perspausta. Televizija per kiekvieną kanalą kalba tą patį. Jau net atvirkštinę reakciją sukelia. Tėvai baiminasi. Nenoriu net spėlioti, kuo čia viskas baigsis. Kaip bus, taip. Reaguojame ramiai.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Algirdas:

– Turiu mažą rūpestį – birželį su šeima planuojame kelionę į Italiją, į tą patį regioną, kur yra bėdų. Turizmo kompanija liepė palaukti dar mėnesį, jei virusas plėsis, mūsų kelionė nuplauks. Kol kas tuo ir tesirūpiname. Mano toks būdas – aš nepanikuoju ir viską stebiu ramiai. Apsaugos priemonių – medicininių kaukių – namų vaistinėlėje visada turime, juk jas reikia naudoti ir paprasto gripo atveju. Papildomai dar nieko nepirkome, nors žmona sako: "Gal nusipirkime dėl visa ko kruopų." Aš į tokius ketinimus žiūriu skeptiškai, bet žmona vis primena... Aptariame, kaip čia elgtis su tais papildomais maisto produktais. Mano galva, į viską reikia reaguoti ramiai.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vanda:

– Buvau vaistinėje, norėjau pirkti medicininių kaukių, bet jų niekur negavau. Vadinasi, apsaugos nuo viruso neturiu. Atsargas pamažu kaupiu. Vakar pirkau miltų, ūkiško muilo. Pagalvojau, kad tų skystų priemonių nereikia, o muilas ir apsaugo gerai, ir visais atvejais bus sunaudotas. Į pirkinių sąrašą įtraukiau kruopas, česnakus, "Pertusiną". Vaistininkė pasiūlė čiulpiamų tabletėlių nuo kosulio, mat susirgus, sako, kamuos kosulys. Mano vaikai gyvena Kanadoje, jau pajutau, kad jie susirūpino, kaip man čia bus, juk gyvenu viena. Pamenu, kai buvau jauna, skyriausi su vyru ir su mažais vaikais grįžau gyventi į Klaipėdą. Turėjau pilnus maišelius kruopų, o vaikams išaugimui nupirkau trejas uniformas. Niekas nepražuvo, kruopas suvalgėme, o uniformas paskui išdalijau vaidinimams. Jau nesu jauna, tai nebebijau, kaip bus, taip ir bus. Tiesiog saugau sveikatą, stengiuosi neperšalti.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Rima:

– Aš kažkodėl dar nebijau artėjančio viruso, bet mano aplinkoje yra žmonių, kurie jaučia didžiulį nerimą. Viena pažįstama nubėgo į vaistinę ir labai susinervino negavusi kaukių. Pyko, kad spirito rankoms dezinfekuoti nusipirko tik du buteliukus, tik tiek bebuvo likę. Ji pasakojo prisipirkusi daug maisto ir žadėjo nekelti iš namų kojos, kol visa ta baimė dėl užkrato praeis. Mano kita nuomonė. Kad ir kaip būtų, į darbą vis tiek turime eiti ir bendravimo su daugybe žmonių išvengti nepavyks. Belieka stiprinti imunitetą. Juk nuo gripo kasmet miršta daugybė žmonių, bet jokios panikos dėl to nėra. Gal reikėtų truputį blaiviau reaguoti. Sūnus norėjo važiuoti į Prancūziją, bet atsisakė tos minties. Spės dar.

Vytauto Liaudanskio nuotr.