Sekmadienį ties šiauriniu molu akis į žemę įbedę poilsiautojai ieškojo gintaro. Dalis jų namo grįžo pilnomis kišenėmis.

Vis dėlto prisiekusių gintarų gaudytojų toks smulkus laimikis, kurio tinklais nepaimsi, nedomina.

Kaip teigė klaipėdietis, gintaro žvejys ir gidas Igoris Osnačius, kol kas nėra tinkamo vėjo ir bangų, kad artimiausiu metu būtų galima tikėtis stambesnio vadinamojo jūros aukso.

"Dabar – gintarų štilis. Laukiame audros, kitaip nieko nebus", – situaciją apibūdino pašnekovas.

Jo žodžiais tariant, žiemą buvo ir labai dosnių dienų, tačiau nedaug.

Gintaro ieškoti reikia po audrų – kai oras jau pagerėjęs, bet jūra dar nenurimusi ir bangos siekia apie metrą.

Užkietėję gintarų rinkėjai dažniausiai tyrinėja Baltijos krantą ruože tarp Karklės ir Melnragės.

Kai kurie entuziastai, apsiginklavę specialiais graibštais ir atspariomis vėjui striukėmis, iki pusės įbridę į jūrą gali praleisti kad ir visą dieną.

Klaipėdiečiai juokauja, kad nuo gintaro jau lūžta lentynos, todėl renka juos tikrai ne namams papuošti. Esą džiugina pats procesas.