Minimalus atlyginimas bus ne mažesnis nei 1,4 tūkst. litų, vidutinė pensija sieks 1,5 tūkst. litų, geradariai verslininkai nemokamai renovuos senus daugiabučius namus – tai ir dar daugiau prieš ketverius metus rinkėjams žadėjo politikai, kuriuos klaipėdiečiai išrinko į Seimą. Baigiantis kadencijai daugelis seimūnų pripažino, kad įvykdyti įsipareigojimų nesugebėjo, bet savęs dėl to nekaltino.

Seime – 7 klaipėdiečiai

Šioje Seimo kadencijoje įstatymus leidžia septyni seimūnai, išrinkti Klaipėdoje. Į Seimą pateko Marių vienmandatėje apygardoje rinkimus laimėjęs Eligijus Masiulis, Baltijos – Evaldas Jurkevičius, Pajūrio – Pranas Žeimys, Danės – Naglis Puteikis. Pastarasis Seime yra tik nuo praėjusių metų rugsėjo, kai laimėjo Danės vienmandatėje apygardoje surengtus pakartotinius rinkimus, kurių reikėjo, nes iš parlamento į Klaipėdos mero postą pasitraukė Vytautas Grubliauskas.

Seime taip pat dirba pagal sąrašą išrinkti Irena Šiaulienė, Agnė Bilotaitė bei Andrius Burba, kuris į parlamentą pateko jau įpusėjus kadencijai, nes po apkaltos seimūno mandato neteko jo partijos kolega Linas Karalius.

Ar šie septyni Seimo nariai, kuriuos į parlamentą delegavo klaipėdiečiai, per ketverius metus pateisino jų lūkesčius ir įvykdė duotus pažadus?

„Klaipėda“ vertino tik tuos parlamentarų įsipareigojimus, kurie buvo išdėstyti Vyriausiosios rinkimų komisijos leistuose laikraščiuose, skirtuose pristatyti kandidatus vienmandatėse apygardose.

Siekdami rinkėjų balsų, kandidatai prieš 2008 m. rinkimus į Seimą nėrėsi iš kailio ir žarstė kuo patrauklesnius ir originalesnius pažadus. Tačiau dabar seimūnai patys pripažino, kad kai kuriais atvejais elgėsi neatsakingai, daugelio pažadų neįgyvendino, bet ne dėl savo kaltės, o dėl susiklosčiusios politinės ir ekonominės situacijos.

Sutrukdė ministro postas

Marių vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatavęs ir pergalę šventęs E.Masiulis rinkėjams žadėjo, kad jis Seime stabdys sąskaitų už šildymą ir elektrą didėjimą imdamasis gyventojams reikšmingų priemonių. Jis tvirtino, kad sudarys puikias sąlygas renovuoti senus būstus. Daugiabučių namų renovaciją esą apmokės privatūs investuotojai, kuriems lėšos bus grąžinamos iš gyventojų sutaupytos energijos. E.Masiulis tikino, kad žmonės tikrai pajus skirtumą, nes pagerės jų gyvenimo sąlygos, sumažės būstų išlaikymo išlaidos, o butų kaina pakils iki 30 proc.

„Šito man pasiekti nepavyko, – pripažino E.Masiulis. – Tiesiog eidamas į rinkimus nežinojau, jog situacija susiklostys taip, kad tapsiu susisiekimo ministru. Renovacijos klausimus kuruoja Aplinkos ministerija, kuriai vadovauja kita partija. Mes teikėme siūlymus, tačiau į juos atsižvelgta nebuvo.“

Jis taip pat pabrėžė, kad jo partijos frakcija Seime turi 11 narių, o tiek yra per mažai, kad būtų galima priimti visus norimus sprendimus. „Tačiau mūsų įsipareigojimai yra nenutrūkstamas procesas, tad ir kitą kadenciją, jei pasiseks rinkimuose, stengsimės juos įgyvendinti“, – teigė E.Masiulis.

Kaltas A.Kubilius

Itin patraukliai skambėjo taip pat Marių apygardoje kandidatavusios I.Šiaulienės pažadai rinkėjams. „Aš neviliosiu jūsų nepagrįstais pažadais ir šypsenomis iš plakatų. Žadu ir toliau atsakingai dirbti, kartu su savo komanda siekti stabilios, ilgalaikės, užtikrintos plėtros“, – rinkimų kampanijos metu tvirtino I.Šiaulienė ir pažėrė įspūdingų skaičių.

Jai tuomet visai realu atrodė, jog per ketverius metus galima pasiekti, kad vidutinis atlyginimas būtų didesnis nei 3,5 tūkst. litų, minimali mėnesinė alga – ne mažesnė nei 1,4 tūkst. litų, o vidutinė pensija siektų 1,5 tūkst. litų.

„Šią kadenciją mes esame opozicijoje, o ne valdžioje, todėl ir negalėjome įvykdyti rinkėjams duotų įsipareigojimų. Skaičiai apie atlyginimų ir pensijų didėjimą, ką žadėjau prieš 2008 m. rinkimus, nebuvo laužti iš piršto, nes prieš tai buvusioje kadencijoje mums pavyko įvykdyti visus duotus įsipareigojimus, todėl kilo ir darbo užmokestis, ir minimalus atlyginimas, ir pensijos“, – tvirtino I.Šiaulienė.

Ji teigė tikrai nesijaučianti apgavusi rinkėjus, nes pažadai buvo pamatuoti, o ne populistiniai. „Ir juos buvo galima įgyvendinti, nes 2008 m. krize dar nekvepėjo. Ją Lietuvoje iššaukė premjeras Andrius Kubilius, per anksti paskelbęs, kad prasidėjo sunkmetis, todėl sumažėjo vartojimas, smuko ekonomika. Ir, aišku, nepadėjo naktinė mokesčių reforma“, – savo nuomonę reiškė I.Šiaulienė.

Biudžete nerado pinigų

A.Bilotaitė, taip pat laimę bandžiusi Marių apygardoje, tačiau į Seimą patekusi per partijos sąrašą, rinkėjams žadėjo rūpintis, kad komunaliniai mokesčiai būtų skaičiuojami pagal buto gyventojų skaičių, o ne kvadratinius metrus, kad būtų sustabdytas kainų augimas, kurį jaučia kiekvienas Lietuvos gyventojas, kai pila degalus į automobilį, perka maistą, moka palūkanas bankui. „Pirmiausia reikia pasakyti, kad atėjusi į Seimą buvau deleguota į kitas sritis – Audito komitetą ir Antikorupcijos komisiją. Antra – nustatyti, kaip skaičiuojami komunaliniai mokesčiai, yra labiau vietos valdžios, o ne Seimo klausimas, tačiau Klaipėdos rajone pavyko pasiekti, kad mokestis už šiukšles būtų skaičiuojamas ne pagal buto plotą“, – tvirtino A.Bilotaitė.

Paklausta, ar per ketverius metus jai pavyko sustabdyti kainų augimą, kaip žadėjo, parlamentarė ėmė kalbėti, kad pateko į keblią situaciją. „Kai patekome į Seimą, susidūrėme su nelengva situacija – prasidėjo ekonominė krizė, o valstybė buvo palikta be jokių rezervų. Kai punktą apie kainų augimo sustabdymą rašiau į savo programą, jau žinojau, kad artinasi ekonominė krizė, bet nežinojau, kokia reali situacija, kad išeinantieji iš valdžios nieko nepaliko, viską iššlavė iki paskutinio cento, todėl ir teko priiminėti sudėtingus sprendimus“, – aiškino A.Bilotaitė.

Savo rinkimų programoje ji daug dėmesio skyrė kovai su korupcija, žadėjo, kad už tokius nusikaltimus didės baudos, iš valstybės tarnautojų bus reikalaujama ir moralinės atsakomybės. „Šioje srityje pavyko nemažai nuveikti. Priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos, kurios numato griežtesnes bausmes už korupcinius nusikaltimus. Buvau darbo grupės, kuri parengė Valstybės tarnautojų elgesio kodekso projektą, vadovė ir tikiuosi, kad dar šioje kadencijoje kodeksas bus patvirtintas“, – teigė parlamentarė.

Programą rašys atsargiau

Gana populistinių pažadų apie smarkiai didėsiančias pensijas, vaiko atostogų prailginimą iki 3 metų, mokytojų, socialinių ir kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų kėlimą savo programoje prirašė ir Pajūrio vienmandatėje apygardoje rinkimus į Seimą laimėjęs Pranas Žeimys.

„Gal dėl to, kad rinkimų į Seimą programą rašiau pirmą kartą, neįvertinau, jog pasaulį užgrius ekonominė krizė, pažadai taip ir liko pažadais?“ – P.Žeimys svarstė, kodėl nepavyko įgyvendinti rinkėjams duotų įsipareigojimų.

Jis tvirtino, kad šįkart programą rašys daug atsargiau – joje tikrai nebebus punkto apie didėsiančias pensijas.

„Kai Seime matai realų vaizdą ir pačiam atrodo labai nejaukiai, ką prirašai prieš rinkimus. Žinau tik viena, kad tas, kas pabuvo Seimo nariu, niekada nebesakys, jog kažkokius mokesčius reikia mažinti“, – tiesą rėžė P.Žeimys.

Tačiau nė metų parlamente nedirbantis N.Puteikis įsitikinęs, kad galima įvykdyti rinkėjams duotus pažadus. Jis, kandidatuodamas į Seimą, buvo gana abstraktus. „Seimo nario mandatas padės man efektyviau kovoti su korumpuotais valdininkais, ginti klaipėdiečių teisę gyventi ekologiškai švariame mieste, saugoti miestiečius nuo komunalinių paslaugų monopolijų diktato“, – N.Puteikis tokiu tonu įtikinėjo rinkėjus už jį balsuoti. „Pasiekiau, jog laisvosiose ekonominėse zonose būtų draudžiama deginti plastiką, o tai reiškia, kad prie Klaipėdos statomoje atliekų deginimo jėgainėje nebus galima deginti nerūšiuotų atliekų, tad klaipėdiečiams nereikės kvėpuoti nuodais“, – teigė N.Puteikis.

Viliojo tik biografija

Nors turėjo galimybę rinkėjams nemokamai dalyti pažadus, Baltijos apygardoje kandidatavęs ir laimėjęs E.Jurkevičius Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame laikraštyje tik išspausdino savo biografiją.

„Nesu pažadukas, todėl nieko ir nežadėjau. Darbas man patinka, jį myliu, kandidatuosiu antrai kadencijai ir būsiu išrinktas“, – užtikrintas buvo E.Jurkevičius.

Paklaustas, kokį reikšmingiausią savo darbą Seime išskirtų, jis teigė, jog yra Vietos savivaldos įstatymo pataisų, pagal kurias visų savivaldybės tarybų nariai turi atsiskaityti, kur išleidžia gaunamas kanceliarines išmokas, autorius.

„Savęs nenoriu nei vertinti, nei žadėti. Ir prieš šiuos Seimo rinkimus nedalysiu jokių pažadų“, – teigė E.Jurkevičius.

Pažadais prieš ketverius metus nesisvaidė ir A.Burba, kuris kandidatavo Marių vienmandatėje apygardoje. Išspausdinęs savo biografiją, jis tik pridėjo, kad pasisako už investicijas į jaunimą, orią ir materialiai aprūpintą senatvę, palankių sąlygų verslui sudarymą, išsilavinusią ir modernią Lietuvą.

Per 2008–2012 m. kadenciją pateikti teisės aktų projektai

Agnė Bilotaitė – 38

Andrius Burba – 21

Evaldas Jurkevičius – 78

Eligijus Masiulis – 12

Naglis Puteikis – 10

Irena Šiaulienė – 26

Pranas Žeimys – 39