Baiminasi nelaimės

Klaipėdiečiai pasakoja, kad į laikų veislės šunį panašaus keturkojo nasrus jau buvo patekę ir kitų gyvūnų. Jiems dėl sukandžiojimų prireikė veterinarų pagalbos.

Žmonės šiurpsta – tik laiko klausimas, kada nevaldomas šuo užpuls ir smarkiai sužalos suaugusį žmogų ar vaiką. Klaipėdiečiai norėtų, kad šuo iš jo tinkamai neprižiūrinčių šeimininkų būtų atimamas.

Vakarų Lietuvos gyvūnų globos namų administratorė Gintarė Liutkuvienė patikino, jog apibūdinta šuns laisvė iš tiesų yra keturkojo nepriežiūra. Anot moters, jis kelia grėsmę ne tik pats sau, bet ir aplinkiniams gyvūnams, eismo dalyviams, kitiems žmonėms.

Turi progą susigrąžinti

Tiesa, tai, kad beglobių gyvūnų gaudymu bei jų apgyvendinimu, naujų šeimininkų paieška besirūpinantieji sugaus agresyvų keturkojį, negarantuoja, jog šeimininkai jo neparsigabens atgal.

"Nuvykę į tam tikrą vietą mes galime apsaugoti patį šunį, eismo dalyvius, kitus žmones. Vis dėlto šeimininkas gali atsiimti savo gyvūną, tačiau neturi teisės jo neprižiūrėti", – pabrėžė įstaigos administratorė.

G.Liutkuvienė atskleidė, kad mieste yra net keletas neretai laisvai lakstančių šunų. Įstaigos darbuotojams šie keturkojai jau yra žinomi, sulaukiama pranešimų. Žmonės pastebi po miestą be šeimininkų priežiūros šmirinėjantį haskį, šarpėjų.

"O Karklėje yra toks šuo, kuris vis mėgsta nueiti prie jūros vienas. Mes dėl jo gauname labai daug skambučių, paprašome, kad žmonės apibūdintų, nes jis turi randą ant dešinės kojos. Taip pat raginame, kad gyventojai pažiūrėtų, ar prie antkaklio nėra pakabinto žetono su jo vardu. Šuo nėra piktas", – dėstė įstaigos darbuotoja.

Gali įkąsti

Tačiau pašnekovė sutiko, kad su šunimis mažai susidūrę ar jų neauginantys žmonės negali įvertinti nei keturkojo veislės, nei būdo.

Kiekvienas šuo turi dantis ir tie dantys gali įkąsti.

"Kiekvienas šuo turi dantis ir tie dantys gali įkąsti. Šiuo principu reikėtų vadovautis ir nepulti prie kiekvieno keturkojo jo apkabinti, vesti ar nešti", – pabrėžė administratorė.

Vis dėlto tvirtinama, kad be priežiūros lakstantys keturkojai išduoda ir jų šeimininkų neatsakingumą.

G.Liutkuvienės teigimu, pasitaiko tokių atvejų, kai "pasiganyti" lauke savo keturkojus draugus paleidžia ir daugiabučių namų gyventojai. Spėjama, kad tokie žmonės tiesiog nepasivargina savo augintinių vesti pasivaikščioti. Neretai šie šunys aploja visus, norinčius įeiti į namo laiptinę ar pan.

Ragina pranešti

Įstaigos atstovė skatino žmones, pastebėjusius laisvai lakstantį ar netinkamai prižiūrimą keturkojį,  pranešti apie jį Vakarų Lietuvos gyvūnų globos namų atstovams. Jeigu žinomas gyvūno šeimininkas – ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Tais atvejais, kai šuo įkanda, užpuola žmogų ar kitą gyvūną, jam taikomas karantino laikotarpis – stebima, ar šuo neserga pasiutlige. Per šį laiką šeimininkai keturkojo susigrąžinti negali.

G.Liutkuvienės teigimu, už netinkamą gyvūno priežiūrą jo šeimininkams gresia įspėjimas, bauda arba augintinio konfiskavimas.

Kaskart atvykę inspektoriai įvertina gyvūno laikymo sąlygas ir, jeigu reikia, skiria laiko tiems trūkumams pašalinti. Tais atvejais, kai šeimininkai nepasitaiso, taikomos nuobaudos arba gyvūnas atimamas.

Pameta dažniau

Pašnekovė pripažįsta, kad pasitaiko visokių situacijų. Kartais šuns šeimininkai trūkumus pašalina, kartais gyvūnus vis dėlto reikia konfiskuoti.

"Pavyzdžiui, Klaipėdoje esančioje Artojo gatvėje susiklostė tokia situacija – šuns būda skendo vandenyje, o pats keturkojis buvo pririštas baloje. Buvo nuspręsta šunį kuo skubiau atgabenti pas mus. Tačiau šeimininkai vėliau pasistengė, nupirko naują, apšildytą būdą. Patikrinus naują laikymo vietą, tarnyba keturkojį grąžino", – pasakojo G.Liutkuvienė.

Įstaigos atstovės vertinimu, Klaipėdoje dažniau nei kituose miestuose žmonės pameta savo augintinius, tačiau yra linkę aktyviai jų ieškoti.

Šunys neretai pasprunka todėl, kad klaipėdiečiai juos dar vedžioja be pavadėlių, nors tai ir draudžia mieste galiojančios taisyklės.