Nuo mažų pūkuotų iki milžiniškų ilgavilnių. Į įvairiausių veislių triušius prieš Velykas turi galimybę paganyti akis klaipėdiečiai penktadienį ir šeštadienį uostamiestyje surengtoje kasmetinė nemokamoje veislinių triušių parodoje.

Trys jaunos entuziastės iš Vakarų Lietuvos Enrika Pačėsaitė, Renata Budrevičiūtė bei Agnė Petrulytė tvirtina, jog iš triušių veisimo nepragyvensi ir tai daugiau yra tik hobis, bet ne pragyvenimo šaltinis, jau kelintus metus Klaipėdoje prieš Velykas surengia nemokamą veislinių triušių parodą. Šįkart čia – per 20 veislių įvairiausių ilgaausių.

„Turime nuo dekoratyvinių iki mėsinių milžinų, sveriančių ne mažiau 7 kg. Šiaip triušių entuziastų Lietuvoje nestinga, tačiau tie, kurie juos augina, tai dažniausiai – maistui, žmonės ūkiški, nori kažkokios naudos sau. Mes užsiimame tik veisimu“, – pasakojo viena iš parodos organizatorių E.Pačėsaitė.

Tačiau yra žmonių, kurie augina triušius ir dėl vilnos. Tam labiausiai tinka angliškos angoros veislės triušiai, kurie yra kerpami kas tris mėnesius. Iš vieno suaugusio gyvūno gaunama maždaug 300 g vilnos, ji suverpiama į siūlus ir naudojama įvairiems mezginiams.

„Vien iš triušių auginimo išgyventi neįmanoma arba reikia turėti stambų triušių ūkį, šimtus patelių. Triušės atsiveda jauniklius kas 30 dienų. Bet mes renkamės neintensyvų veisimą. Stengiamės, kad jos susilauktų 3-4 vadų per metus, kad triušiukai būtų stipresni“, – teigė dar viena parodos rengėja R. Budrevičiūtė.

Triušės esą nėra vėjavaikės, joms rūpi jų vaikai, pastebi triušių augintojos. Teigiama, kad prie triušių priprantama, kaip prie šuns. Tad žmonės pasirenka – auginti mėsai ar džiaugsmui.

„Triušiai yra gana jautrūs gyvūnai, jie vadovaujasi baime, jie nuolatos klauso ir uodžia, ar nėra kokio plėšrūno netoliese, tad jiems ir būvimas parodoje tam tikras stresas. Triušis nėra šuo ar katė, manyčiau, kad triušius žmonės prisijaukino gerokai vėliau, nei kitus naminius gyvūnus. Triušio iš miško juk nepasikviesi“, – pasakojo E.Pačėsaitė.

Enrika teigė, kad triušis ne toks jau ir taikus gyvūnas, kaip atrodo iš pradžių. Jis turi stiprias galines kojas, kuriomis gali smūgiuoti priešą ir nagus, kuriais gali net labai stipriai sužeisti nepatikusi oponentą. Esą triušių tarpusavio santykiai taip pat nėra jau tokie „pūkuoti“, kaip atrodo.

„Bandoje paprastai atsiranda alfa patinas, kuris nori dominuoti. Tačiau visą valdžią vis tiek kontroliuoja įtakingiausia patelė, jai paklūsta ne tik kitos patelės, bet ir tas alfa patinas. Triušių tarpusavio santykiai labai savotiški. Tačiau man įspūdį daro jų bendrumas. Ar šilta, ar šalta, triušiukai visada susiburia į krūvą ir laikosi kartu“, – pabrėžė triušių augintoja.