Tris mažamečius vaikus auginanti klaipėdietė buvo sukrėsta, kai jos namuose pasirodė Šeimos ir vaiko centro darbuotoja ir pareiškė, kad nuo šiol šeima bus akylai kontroliuojama. Moteris įtaria, kad kontrolė prasidėjo tada, kai į Vaikų teisių apsaugos tarnybą su skundais kreipėsi jos anyta.

Pakako anytos rašto

Klaipėdietė Rita (vardas pakeistas) augina tris mažamečius vaikus, laukiasi ketvirto. Moteris teigia, jog nei ji, nei jos vyras negirtauja, rūpinasi vaikais, tačiau vieną dieną sulaukė Šeimos ir vaiko gerovės tarnybos darbuotojos, iš kurios sužinojo, kad jos šeimyna įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Rita pasipiktino, kad buvo prilyginta valkataujančioms motinoms, kurioms jų vaikai nerūpi.

"Nesuprantu, kaip taip galima. Kodėl niekas nenuėjo į darželį, kurį lanko mano vaikai, nepasiteiravo apie mūsų šeimą auklėtojų, direktorės? Pasirodo, mano uošvė parašė skundą į Vaikų teisių apsaugos tarnybą ir to užteko, kad mus įtrauktų į rizikos šeimų grupę", – piktinosi klaipėdietė.

Prireikė pinigų už globą?

Moteris tikino, kad anyta šeimai keršija dėl to, kad nesutiko jai atiduoti auginti jauniausios dukros. Rita mano, kad būtent todėl pasipylė skundai Vaikų teisių apsaugos tarnybai.

"Prašau padėti sustabdyti buto pardavimą. Anksčiau kreipiausi į jus dėl vaikų nepriežiūros. Dabar bijau, kad jie visai neliktų be buto. Jie nesugeba tvarkytis nei su vaikais, nei su pinigais. Ir mano sūnus, ir marti turi didelių sveikatos sutrikimų, abu lankė pagalbinę mokyklą, nepajėgia pasirūpinti savo vaikais", – skunde rašo Ritos anyta.

Rita tikino, kad jos vyro motina siekė įteisinti anūkės globą, už kurią kas mėnesį gautų 500 litų. Moteris mano, kad anyta jai taip kerštauja nepavykus planui priglobti anūkę.

"Kokia nesąmonė – gaunu pensiją, man pinigų pakanka. Norėjau jiems padėti, o matai, kaip viską išvertė. Kai pinigų turėjau, viskas buvo gerai, kai jų neliko, ir aš nebereikalinga. Su sūnaus šeima nebendrauju jau dvejus metus", – priekaištus atrėmė Ritos anyta.

Tačiau Rita paruošė kontrsmūgį. Ji parašė pareiškimą policijai dėl netinkamo anytos elgesio, esą ji kišasi į jos šeimos gyvenimą. Ir gavo atsakymą:

"Pranešame, kad Klaipėdos PK yra surinkta medžiaga, atliktas patikrinimas. Patikrinimo metu anyta (pavardė redakcijai žinoma – A.D.) buvo apklausta ir su ja pravestas pokalbis.

Pareiškimo nagrinėjimas baigtas ir medžiaga perduota į komisariato sekretoriatą saugojimui. Mūsų sprendimą galite apskųsti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui".

Rizikos šeimų apskaitoje

Po skundų lavinos Ritos šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Vaikų teisių apsaugos tarnybos sprendime nurodoma: "Sutuoktiniai gyvena vieno kambario bendrabučio bute. Buitinės gyvenimo sąlygos sunkios. Materialinė padėtis šeimoje sunki. Šeima turi įsiskolinimų už butą. Nusiskundimų dėl girtavimo, netinkamo elgesio buityje nėra, tačiau sutuoktiniai neturi socialinių įgūdžių, nesuderina šeimos poreikių ir galimybių, pajamų ir išlaidų. Ima kreditus, kurių grąžinti negali. Siūlome įrašyti šeimą į Socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos".

Šeimos ir vaiko gerovės centro direktorė Rita Bratėnaitė-Vitkienė teigė, kad kai šeima patenka į šią apskaitą, centro darbuotojai ją stebi, teikia socialines paslaugas.

"Kai matome, kad šeima išsprendė savo socialines problemas, tada kreipiamės į Vaikų teisų apsaugos tarnybą ir prašome, kad juos išbrauktų iš socialinės rizikos grupės. Tačiau neretai mūsų globa užtrunka, kol vaikai tampa pilnamečiais", – teigė R. Bratėnaitė-Vitkienė.

"Šitai šeimai reikalinga ne tik priežiūra, bet ir pagalba. Jie yra kritinėje padėtyje. Nors moteris buvo pasipiktinusi ir tikino, kad jiems nieko nereikia, o iš tikrųjų laikui bėgant tų socialinių paslaugų poreikis tik auga – teikiame ir transporto paslaugas, ir paramą, ir du vaikai lanko vaikų dienos centrą", – tvirtino su Ritos šeima dirbanti Šeimos ir vaiko gerovės centro darbuotoja Agnė Petronienė.

Šiaip sau nekontroliuoja

Vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovė Gražina Aurylienė tvirtino, kad šeimynos į Socialinės rizikos šeimų apskaitą pakliūva dėl įvairių priežasčių: dėl alkoholio ar narkotikų vartojimo, azartinių žaidimų, smurto artimoje aplinkoje. Tačiau ne visais atvejais į apskaitą įtraukiamos šeimos yra moraliai ar kaip kitaip degradavusios.

"Į Socialinės rizikos šeimų apskaitą šeimynos įtraukiamos ir dėl socialinių įgūdžių stokos. Galbūt jiems trūksta psichologo pagalbos ar kokių konsultacijų. O toje šeimoje, apie kurią kalbame, yra bėdų, žmonės už būstą nemoka", – tikino G.Aurylienė.

Vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovė teigė, kad nuolat gauna kaimynų ar giminaičių pareiškimų ir prašymų, kad valstybės institucijos padėtų tai šeimai. Todėl esą ir priimtas sprendimas įtraukti juos į apskaitą.

"Vieno žmogaus pareiškimo įtraukti šeimą į Socialinės rizikos šeimų apskaitą neužtenka, mes tiriame situaciją, išsiaiškiname ir tik tada priimame sprendimą. Jei uošvė apskundė, tai – dar ne viskas", – kalbėjo G.Aurylienė.

Klaipėdoje yra 330 rizikos šeimų, kuriose auga 452 vaikai.

Didesnio buto negavo, nes dirba

Ritos šeima penkių asmenų: ji su vyru bei trys jų – 10, 8 ir 6 metų vaikai gyvena 18 kv. m ploto bute. Moteris šiuo metu vėl laukiasi, gimdyti turėtų spalį.

Miniatiūriniame kambarėlyje besiglaudžianti daugiavaikė šeima valdininkų prašė skirti didesnio ploto socialinį būstą, tačiau išgirdo, kad tokia parama nepriklauso, nes esą jie yra padorūs žmonės – dirbantys ir besirūpinantys vaikais.

Tad klausimas, kokiu pagrindu pas juos vaikštinėja šeimą kontroliuojantys Šeimos ir vaiko gerovės centro darbuotojai?

Padarė klaidą

Anksčiau šeima gyveno kur kas erdvesniame būste. Jį pirko už banko kreditą. Kai vyras neteko darbo, tapo nebeįmanoma grąžinti paskolos, todėl klaipėdiečiai nusprendė butą parduoti.

"Kai jį pardavėme ir atsiskaitėme su banku, mums liko dar 23 tūkst. litų. Už juos pavyko nupirkti tik bendrabučio kambarį. Tą kambarėlį mums tiesiog įsiūlė, o mes iš pradžių džiaugėmės, jog radome stogą virš galvos", – pasakojo Rita.

Tačiau netrukus paaiškėjo, kad gyventi 18 kv. m ploto kambaryje – neįmanoma.

"Baisu ir pagalvoti, kaip reikės gyventi, kai vaikai paaugs. O dar ketvirtas gims", – nerimavo pašnekovė.

Aštuoniasdešimti eilėje

Rita kreipėsi į uostamiesčio savivaldybę, kad šeimai būtų skirtas erdvesnis butas. Jos turtas, pajamos neviršija nustatytų normų, bet gyvenamojo ploto, tenkančio vienam asmeniui, yra per mažai, todėl šeima buvo įrašyta į eilę gauti socialinį butą.

Klaipėdos savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė teigė, kad Rita tik neseniai atsistojo į eilę. Ji šiuo metu – 80-oji. Teks laukti, nes jos šeimos atvejis nėra išimtinis.

"Išimtys, kai būstas suteikiamas be eilės, labai aiškios. Tai yra, kai žmogus gyvenamosios vietos netenka dėl kokios nors stichinės nelaimės, šeimoms, auginančioms 5 vaikus ar įvaikius, ir šeimoms, kuriose vienu metu gimė trys ir daugiau vaikų", – teigė D.Netikšienė.

Klaipėdos savivaldybės socialinio būsto fonde šiuo metu yra 1 734 butai. Teisę į savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomą turi 2 465 šeimos ir asmenys, kurie įrašyti į sąrašą. Daugiavaikių sąraše – 122 šeimos.

"Jei moteris dabar pagimdytų dvynukus, šeimoje jau būtų penki vaikai ir tada ji gautų socialinį būstą be eilės. Tačiau būstą savo vaikams pirmiausia užtikrina tėvai, o valstybė padeda tiek, kiek ji gali", – pripažino D.Netikšienė.

Komentaras
Julija Pliutienė
Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Minėta šeima pateikė prašymą nurašyti būsto skolas, norėjo, kad savivaldybė padengtų jų įsiskolinimus už būstą, mes tą prašymą atmetėme. Nagrinėdami jų klausimą, surinkome visus duomenis iš darbo biržos, kitų institucijų, kaip šeima stengiasi spręsti savo socialines problemas. Išsiaiškinome, kad ilgą laiką siūlomo darbo jie dirbti nėjo. Gyvena iš pašalpų. Sutuoktiniai ima kreditus, kad padengtų ankstesnius kreditus. Įrašydami į Socialinės rizikos šeimų apskaitą, norėjome, kad jie susirūpintų savo vaikais ir rimčiau patys imtų tvarkyti savo buitį. Norėjome siųsti net finansų specialistus, kad su jais kalbėtųsi, jog pirmiausia reikia susimokėti mokesčius, o tik paskui leisti pinigus ne pirmos būtinybės pirkiniams. Problema, kad jie nelabai nori dirbti. Todėl ir pakliuvo į Socialinės rizikos šeimų apskaitą. Juk reikia, kad jie dėl savo vaikų kažką darytų patys. Todėl priskyrėme jiems tą priežiūrą.