Klaipėdietis jūrų kapitonas Juozas Liepuonius pateko į įdomų reisą Pietų Amerikoje, kur jau ne kartą aptinka lietuviškų pėdsakų.

Svajoja apie Lietuvą

Sunku patikėti, kad tolimose Pietų Amerikos šalyse, kaip Brazilija, Urugvajus, Argentina vis dar prisimenami lietuviai, šiuose kraštuose žvejoję, gaminę baldus, vedantys laivus.

J.Liepuonius jau kurį laiką vadovauja 2010 metais statytam, šešių triumų, 30 tūkst. tonų talpos laivui "Hermann Schoening". Jį išsinuomojo Brazilijos kompanija "Lyra Shipping". Laivas plaukioja tarp Brazilijos, Urugvajaus, Argentinos uostų, „lenda“ giliai į upių žiotis. 

"Praplaukiau Rio La Platos upės žiotis. Prisiminiau, kad 1989–1996 čia dirbo paskutinė Lietuvos žvejybos laivyno ekspedicija. Žvejybos laivuose dirbo daug jūrininkų iš Klaipėdos. Fray Bentos uoste Urugvajuje vietiniai prisiminė, kad iki 2005 metų čia gyveno lietuvio lyg ir Antano Bartkaus šeima", – pasakojo J.Liepuonius.

Stalius A.Bartkus vertėsi žemės ūkiu, krašte buvo gerbiamas dėl gražiai gaminamų baldų, netgi rinktas į vietos savivaldos tarybą. Dabar jis jau išėjęs anapilin, o sūnus išvyko gyventi į Montevidėjų.

Urugvajuje prisimenami ir V.Daukšas, L.Pilipauskas, žaidę šios šalies futbolo rinktinėje.

J.Liepuonius nustebo, kad vienas gatvėje užkalbintų vietinių gyventojų, kuris prisistatė Coko, šį tą žinojo apie Klaipėdą. 1995 metais jo laivas, kur šis buvo jūreivis, atplaukė į Klaipėdą. Coco neišleido į miestą dėl kažkokių formalumų. Tuomet jis atsiminė aplankęs ir Latvijos sostinę – vaikščiojo Rygos gatvėmis.

"Įdomus pokalbis įvyko plaukiant iš Fray Bentos uosto. Laivą upe 180 jūrmylių lydėjo trys locmanai. Vyresnis locmanas Leonel Torres Vidal pasirodo turėjęs tiesioginių ryšių su Lietuva. Jo prosenelis iš motinos pusės, pavarde Stankevič, prieš antrąjį pasalinį karą gyveno Vilniuje", – prisiminė J.Liepuonius.

Karo pabaigoje Urugvajaus locmano proseneliai emigravo į Ispaniją, vėliau – į Urugvajų. Locmano sūnaus vardas beveik lietuviškas – Olgird (Algirdas). Pasak Leonel Torres Vidal, sūnus svajojantis vykti į Vilnių studijuoti verslo ekonomiką, norintis išmokti lietuviškai. Urugvajaus locmanas taip pat žinojo kelis lietuviškus išsireiškimus. 

Ilgi laukimai reiduose

Tarp Lotynų Amerikos uostų laivas "Hermann Schoening" plukdo druską, grūdus, kitus krovinius.

Pirmasis krovinys J.Liepuoniui, atvykus į laivą Brazilijoje, buvo druska. Ją į laivą pakrovė atviroje jūroje esančiame terminale. 29 tūkst. tonų buvo pakrauta per dvi paras. J.Liepuonius akcentavo gerai organizuotus krovos darbus, minimalią krovinio įforminimo biurokratiją – užteko tik elektroninės deklaracijos.

Tačiau iškrovimo uoste Santos – visiška netvarka. Užėjimo į uostą išorės reide laivas laukė penkias paras. Be jo "ant inkaro" dar suposi plaukimo į Santos uostą dar laukę 62 laivai.

Druskos iškrovimas taip pat vyko gerokai lėčiau – net keturias paras.

"Įprastai daugelyje Brazilijos uostų reidų laivams tenka laukti nuo kelių dienų iki keletos savaičių. Buvo atvejų, kai laivai su kroviniu išoriniame uoste laukė net pusantro mėnesio", – pasakojo J.Liepuonius.

Iš Santos jis gavo užduotį plaukti į Porto Alegre uostą, kuris yra už šimto jūrmylių nuo vandenyno pakrantės. Nemažam jūriniam laivui "Hermann Schoening", kurio ilgis beveik 200 metrų, pilna grimzlė – 11 metrų, plaukioti upėmis nelengva užduotis. Upėse leistina grimzlė yra 6–7 metrai. Į upių uostus laivas plaukia iš dalies pakrautas. Didžiausias gabenamas kiekis – iki 13 tūkst. tonų. Tenka plaukti ir į kitus Brazilijos, Urugvajaus ar Argentinos upių uostus, kaip Nueva Palmira, San Lorenco ir kitus.  Jie yra net iki 250 jūrmylių nuo vandenyno pakrantės.

"Upių uostuose kaupiami Lotynų Amerikos šalyse užauginti grūdai. Šiemet jų derlius pakankamai geras. Vienas didžiausių grūdų uostų – Bahia Blanca Arentinoje. Jis yra šalia didžiulio grūdinių kultūrų auginimo regiono. Šis uostas šiemet nuskambėjo pasaulyje. Protestuodami prieš Pietų Korėjos ir Kinijos žvejams išduodamas licencijas, Bahia Blanca uostą du mėnesius blokavo vietos žvejai. Panašūs protestai Lotynų Amerikos šalyse yra dažnas reiškinys", – prisiminė J.Liepuonius. 

Nuosmukis Brazilijoje  

Plaukimas upėmis su locmanu trunka kelias paras. Įprasta, kad laivus lydi trys locmanai. Naktį nuo 22 iki 6.30 val. plaukti neleidžiama. Laivai stovi išmetę inkarą.

Dauguma upių uostų – sezoniniai. Tokiu tapo ir Porto Alegre, kažkada pasižymėjęs gerokai aktyvesne upių navigacija. Dabar per jį išplukdomas tik užaugintas derlius arba atgabenama gyvuliams auginti reikalingos žaliavos. Taip pat aprūpinamas šis tris milijonus gyventojų skaičiuojantis miestas.

"Porto Alegre nustebino gražus senamiestis. Kopijuojant Buenos Aires ar Montevideo, buvusį senąjį uostą bandoma pritaikyti gyventojų ir turistų reikmėms – kuriasi parduotuvės, restoranai, pramogų centrai", – pasakojo J.Liepuonius.

Jis Porto Alegre taip pat ieškojo lietuviškų pėdsakų, bet nerado. Pokaryje lietuvių emigracija į Lotynų Ameriką buvo, bet ne itin didelė. 

"Lankydamasis Lotynų Amerikos šalyse, pradedi lyginti jas. Geresne ekonomika pasaulyje garsėjančioje Brazilijoje dabar nuosmukis – kyla kainos, didėja korupcija, šiemet buvo daug streikų,  kitokių neramumų. Urugvajus atrodo lyg gerovės ir ramybės salelė, tarp Argentinos ir Brazilijos", – tikino J.Liepuonius. Anot jo, laivą lydėję locmanai pasirodė esantys patenkinti savo šalimi, nesiskundė didelėmis kainomis ar mokesčiais. Urugvajaus gyventojai įvairūs – nuo vietinių indėnų iki tradicinių europiečių.

Reikalavo kyšio

J.Liepuonius prisiminė, kad Lotynų Amerikos uostuose turi būti itin budrus, kad tavęs neapgautų.

Kai viename uoste pakrovė 13 tūkst. tonų miežių, paaiškėjo, kad trūksta net 63 tonų. Tai buvo akivaizdu, nes aplink konvejerį matėsi kalnai pribirusių miežių.

"Kad ir kaip bandė išsisukinėti, išsireikalavau, kad supiltų į laivą visą trūkstamą grūdų kiekį. Čia prisiminiau Kanados Thunder Bay uostą Didžiųjų ežerų regione. Ten išbarstytų grūdų užteko tik nedideliam pulkeliui balandžių", – teigė J.Liepuonius.

Biurokratijos Lotynų Amerikos uostuose daug, tačiau sanitariniai, apsaugos, muitinės, imigraciniai reikalai sprendžiami greitai, jei valdininkai gauna dovanėlių. Ypač vertinami amerikietiškų cigarečių blokai. 

Yra bandymų išvilioti ir didesnius pinigus. J.Liepuonius prisiminė, kad viename uoste laivo agentas jį iš anksto pradėjo rengti susitikimui su laivų triumus tikrinančiu inspektoriumi. Tiesiai pasakė, kad teks mokėti 6 tūkst. JAV dolerių, jei nori, kad laivo triumai būtų pripažinti tinkamais krovai, kitaip laukia ilgos prastovos.

"Nutariau veikti diplomatiškai pagal jų metodus. Lyg ir sutikęs su jų pasiūlymu, pradėjau pilti į laivo triumus grūdus. Po kurio laiko sustabdžiau pakrovimą ir pareikalavau krovinio atstovo, nes krovinys esąs dulkėtas, jame daug pelų. Tai kyšio reikalaujantiems inspektoriams grįžo bumerangu. Prasidėjo derybos, grasinimai, vėl derybos. Neišlaikęs įtampos krovinio gavėjas sumokėjo inspektoriams 500 JAV dolerių. Aš kaip suvalkietis iš viso nieko nebūčiau mokėjęs", – prisipažino J.Liepuonius.

Anot jo, panašūs pinigų "išmušinėjimo" metodai yra ir postsovietinėse šalyse. Ypač garsėja Ukrainos uostų valdininkai.