Psichikos ligos esančios tokios pat, kaip kūno negalavimai, tačiau dėl jų ligoniai pagalbos kreipiasi daug rečiau nei dėl kitų ligų.

Tinkamai gydomi dauguma sergančiųjų psichikos sutrikimais gali pasveikti ir gyventi visavertį gyvenimą.

Per pastaruosius trejus metus medikai ypač pajuto pacientų, kuriems reikia specialistų pagalbos, daugėjimą.

"Pandemija daug ką pakeitė, karas – taip pat. Žmonės jaučiasi nesaugiai, daugiau nežinomybės, dėl to padaugėjo nerimo sutrikimų, baimės", – vardijo Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo vadovas Mindaugas Buta.

Nustebino, kad labai daug psichologiškai traumuotų žmonių yra iš Baltarusijos.

Klaipėdoje vykusiame renginyje viešėjo ir gydytojas iš Ukrainos Oleksandras Kustodincevas.

Jį kolegos pakvietė į Lietuvą dirbti Vilniaus psichikos centre su Baltarusijos ir Ukrainos pabėgėliais, kuriems reikalinga profesionali pagalba.

"Žinoma, tie pacientai mums lengviau atsiveria. Ir mums patiems labiau suprantamesnė situacija. Nustebino, kad labai daug psichologiškai traumuotų žmonių yra iš Baltarusijos. Jie sunkiau išgyveno viską nei mes, ukrainiečiai. Mes per nelaimę susitelkėme ir sunkumus išgyvenome kartu, o jie kentėjo po vieną, kai kurie jų buvo įkalinti. Mes turime tikslą apginti savo šalį ir, kai karas baigsis, grįžti namo, o jie labai sutrikę, jie nei vilties, nei perspektyvų, kur grįžti, neturi", – kalbėjo O.Kustodincevas.

Tokiais viešais renginiais jau ne pirmus metus siekiama, kad žmonės pajustų, ką reiškia psichikos ligos, nes jos esančios kaip sloga – jomis gali susirgti bet kas.

"Kuo svarbūs tokie renginiai? Man jie atrodo prasmingi, nes psichikos ligos nebėra stigma, ir žmonėms, kurie turi tam tikrų problemų, o tokių yra ne taip ir mažai, nebebijo šiandien apie tai kalbėti ir prašyti pagalbos. Ir viešumas, tų žmonių buvimas tarp mūsų yra sveikintinas dalykas, vadinasi, tampame labiau vakarietiška visuomene", – kalbėjo Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus.