Su autizmo problema susiduriantys žmonės tikina, kad vieningos sistemos, kaip suteikti visas reikiamas medicinos ir socialines paslaugas minėtą sutrikimą turintiems mažiesiems, nėra. Autizmu sergantys vaikai ir juos prižiūrintys tėvai visuomenėje neegzistuoja.

Palikti likimo valiai

Asociacijos „Kitoks vaikas“, vienijančios šeimas, auginančias šio sutrikimo paliestus vaikus, pirmininkė Eglė Dučinskienė patikino, kad autizmu sergančių vaikų situacija uostamiestyje panaši kaip ir visoje Lietuvoje.

„Padėtis labai prasta ir Klaipėdoje, ir visoje šalyje. Galime tik pasidžiaugti, kad per 5–6 pastaruosius metus sugebėjome aplinkiniams įskiepyti didesnį sąmoningumą ir suvokimą, kad autizmas – sutrikimas, o ne išpuikimas. Žmonės pradeda suprasti, ko reikia ir kaip galima padėti sergančiajam“, – kalbėjo E.Dučinskienė.

Tačiau autizmas Lietuvoje dar tebėra tabu. Anot specialistų, tarpinstitucinio bendradarbiavimo tradicijos, sprendžiant autizmo problemas, dar labai menkos ir nėra puoselėjamos.
„Autizmu sergantys asmenys patena į kryžminę ugnį tarp sveikatos priežiūros, švietimo ir socialines paslaugas teikiančių institucijų. Skirtingos įstaigos nesusitaria tarpusavyje, nėra vieningos politikos. Ligoniai paprasčiausiai paliekami likimo valiai“, – kalbėjo pirmininkė.

Moteris prisiminė prieš keletą mėnesių Seime vykusį posėdį, kuriame jai teko dalyvauti. Jame valdininkai kalbėjo apie mistinius finansus, kurie turėtų būti skiriami, tačiau neaišku kam, kada ir kokiu būdu.

„Tai dar kartą įrodo, kad situacija labai prasta. Nėra dialogo, o sergančiųjų tėvai paliekami problemas spręsti patys“, – teigė moteris.

Diagnozę nutyli

Prieš dešimtmetį autizmas buvo priskiriamas retoms ligoms, deja, jį turinčių asmenų skaičius nuolatos auga. 2013 m. kovą paskelbto JAV Ligų kontrolės ir profilaktikos centro tyrimo duomenimis, autizmo sutrikimas nustatomas vienam iš 50 vaikų.

Lietuvoje valstybiniu mastu ši problema neįvardijama, nes nėra renkami statistiniai duomenys. Specialistų nuomone, sergančiųjų autizmu skaičius mūsų šalyje gali siekti 4 500.

E.Dučinskienė pateikė liūdną faktą – uostamiestyje autizmu sergančiais vaikais rūpinasi tik jų tėvai ir altruistiškai nusiteikę pavieniai specialistai.

„Jei vaikas, turintis sutrikimą, nueina į paprastą darželį, teoriškai jis turėtų būti priimtas. Tačiau labai dažnai ikimokyklinėse priežiūros įstaigose išsisukinėjama ir meluojama, kad grupės yra perpildytos. Tėvai, nežinodami, ką daryti, taip pat įsisuka į užburtą ratą – nutyli apie autizmą, nerodo dokumentų, liudijančių susirgimą. Nesmagu, tačiau galiu pasakyti, kad kalbant apie šią problemą dar gyvename akmens amžiuje“, – teigė pašnekovė.

Turėtų samdyti specialistus

Pasak jos, galima suprasti ir pedagogus, kurie, neturėdami pakankamai žinių, kaip elgtis su „kitokiu“ vaiku, sergantįjį bijo priimti į grupes kartu su sveikais darželinukais.

„Specializuotų darželių ar juose sukurtų grupių vaikams, sergantiems autizmu, uostamiestyje nėra. Mažieji, kuriems nustatomas šis sutrikimas, dažnai vedami į neįgaliesiems skirtas ugdymo įstaigas, pavyzdžiui, darželį „Sakalėlis“, „Pelėdžiukas“, „Svetliačiok“, – kalbėjo E.Dučinskienė.

Specialistai įsitikinę, kad tokiems vaikams būtina kurti naują mokymo sistemą.

Kaip teigė asociacijos „Kitoks vaikas“ pirmininkė, pirmiausia reikėtų labai aiškiai nustatyti, kur nukeliauja valstybės suteikiamo krepšelio pinigai.

„Kai į paprasto darželio grupę ateina keli sutrikimą turintys vaikai, auklėtojai nežino, kaip elgtis. Tokiu atveju įstaigos valdžia turėtų samdyti kvalifikuotą specialistą, mokantį dirbti su specifinių poreikių vaikais. Ligonio krepšelis ir yra tam, kad jam būtų suteikiama visa įmanoma pagalba.Tokia pati situacija turėtų būti ir mokyklose“, – aiškino pašnekovė.

Pasak jos, net ir specialių grupių ar dienos centrų atidarymai Klaipėdoje problemos neišspręstų.

„Tai būtų tik nedidelis žingsnelis į priekį. Valstybė nesusitaria, kas yra kas. Atidaromos įstaigos nėra bendros sistemos dalis. Įsivaizduokime, jei būtų įrengta speciali įstaiga čia. Tačiau ką daryti Gargždams, Priekulei, Plungei ar kitiems aplink esantiems miestams?“ – klausė moteris.

Delfinų pasigenda

Klaipėda vaikams, sergantiems autizmu, ir jų tėvams, buvo patraukli dėl galimybės lankyti delfinų terapiją.

Yra nuomonių, jog autistams ji itin naudinga. Tvirtinama, kad delfinų terapija pagerina tokių vaikų kalbą ir motorinius įgūdžius.

„Kiekviena terapija turi savo teigiamas puses. Ko gero, tai buvo pirmas atvejis Lietuvos istorijoje, kai ne pavieniai specialistai, o didesnė įstaiga, Lietuvos jūrų muziejus, atkreipė dėmesį į didelę problemą ir suteikė galimybę autizmu sergantiems vaikams prasmingai praleisti laiką“, – tvirtino E.Dučinskienė.

Anot jos, vaikui, turinčiam šį sutrikimą, būtina socializuotis, paskatinti atsiverti, todėl, kai delfinai iškeliavo, patiriamo džiaugsmo ir emocijų vaikams tikrai trūksta.

Kas yra autizmas?

Autizmas yra įvairiapusis raidos sutrikimas, besitęsiantis visą žmogaus gyvenimą. Paprastai autizmas prasideda iki 3 metų amžiaus, t.y. vystymosi periodu, sutrikdydamas vaiko įvairių psichikos sričių funkcionavimo vystymąsi.

Toks asmuo gali nesugebėti užmegzti pokalbio su kitais asmenimis ar visai nekalbėti, nesidomėti jais, bendraudamas vengia akių kontakto.