Keturi pusiaukelės namai jau veikia Vilniuje, Marijampolėje, Alytuje ir Pravieniškėse, dar vienus baigiama įrengti Panevėžyje.

„Kaip supratome, šis projektas ieško platesnių plėtros galimybių. Kol kas mums, kaip ir Šiauliams bei Kaunui, buvo pristatyta tik idėja. Tačiau nekalbėta apie jokius sprendimus. O ir tokio tikslo nebuvo. Kur Klaipėdoje galėtų atsirasti tokie namai, nesvarstyta, bet tokio tipo paslaugai reikėtų nuo 400 iki 600 kv. m ploto pastato, užtikrinant tam tikrą infrastruktūrą, bet čia nekalbame apie spygliuotas tvoras ar minų laukus, kad niekas ten negalėtų ateiti ir išeiti. Tačiau, kai vis girdime, kai iš tam tikrų įstaigų kažkas pabėga ar nesugrįžta, kalbos apie pusiaukelės namus skamba gana dviprasmiškai“, – pastebėjo meras Vytautas Grubliauskas.

Pusiaukelės namuose įkalinimo laiką baigiančiam žmogui siekiama sudaryti sąlygas keisti gyvenimo būdą ir grįžti į visuomenę.

Esą tokia praktika, kai gerai besielgiantys ir resocializacijos programose dalyvaujantys nuteistieji gauna lengvatų, pasiteisino daugelyje šalių.

Į pusiaukelės namus patekę nuteistieji dirba laisvėje, patys perka ir gamina maistą, nuolat bendrauja su socialiniais darbuotojais.

Jie gyvena kambariuose, prižiūrimi pusiaukelės namuose budinčių pareigūnų, o savaitgaliais gali išvykti pas artimuosius.

Pusiaukelės namų pastatai ir teritorija nuolat stebimi vaizdo kameromis.

Specialios komisijos, kuriose dirba ir visuomenės atstovai, sprendžia, kuriuos pataisos įstaigose bausmę atliekančius nuteistuosius jau galima perkelti į pusiaukelės namus.

Čia negali apsigyventi asmenys, nuteisti už seksualinius nusikaltimus, turintys nuobaudų ar tie, kuriems konstatuota didelė nusikalstamo elgesio rizika.