Įsikurs dviejose erdvėse

Paroda sudaryta iš dviejų dalių: Baltojoje galerijoje bus eksponuojami „Rekonekcijos: ženklai“ – skirtingomis analoginės fotografijos technikomis atspausti autoriniai atspaudai ir instaliacijos, o bibliotekos Nišinėje galerijoje bus įkurdintos „Rekonekcijos: jungtys“ – improvizuota analoginė fotolaboratorija, sudėliota iš įvairiais keliais pas autorių atkeliavusių analoginės fotografijos prietaisų. Parodos kuratorė – menotyrininkė Danguolė Ruškienė.

Šias ekspozicijas autorius specialiai parengė bibliotekai. Birželio 10 d. 15 val. G.Kavoliūnas analoginės fotografijos entuziastams surengs kūrybinį užsiėmimą „Ženklai: spalvotosios chemigramos dirbtuvės“. Jis vyks bibliotekos vidiniame kiemelyje (šalia Baltosios galerijos), pageidautinas dalyvių amžius – nuo 16 metų. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.

Premjerai pasirinko uostamiestį

G.Kavoliūnas – Lietuvos fotomenininkų sąjungos ir Lietuvos analoginės fotografijos asociacijos narys, VšĮ „Atviros fotografijos dirbtuvės“ vadovas, senųjų fotografijos kolekcijų tyrinėtojas. Publikuoja straipsnius, skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose. Prieš kelis mėnesius išleido pirmąsias Lietuvoje „Senųjų fotografijų spaudos būdo identifikavimo rekomendacijas“. Jau daug metų veda dagerotipijos, cianotipijos ir kitų fotografinių procesų kūrybinius užsiėmimus. Šiuo metu dėsto VDA, vadovauja Fotografijos ir medijos meno laboratorijai.

Rekonekcijos – savotiškas sugrįžimas į praeitį, reflektuojant ją dabartyje, kūrybai pasitelkiant autentiškus fotografijos prietaisus.

Nuo 2000 m. G.Kavoliūnas dalyvauja jungtinėse parodose, yra surengęs personalinių parodų. Prieš dvejus metus jo paroda „Nature morte“ vyko ir Klaipėdoje. Tai buvo pirmasis toks išsamus G.Kavoliūno kūrybos pristatymas uostamiestyje, lig tol šio autoriaus darbus buvo galima pamatyti tik bendrose parodose. Paroda „Rekonekcijos“ – viena iš kol kas nedaugelio autoriaus personalinių parodų, kurios premjerai vėl pasirinkta Klaipėda.

Artefaktai – kūrybos įkalčiai

Rekonekcijos (iš anglų k. reconnection – pakartotinis prisijungimas) šiuo atveju yra kaip papildomas ir sąmoningas kontaktas su kadaise naudota fotografijos technika, medžiagomis ir kt. Autorius jau gana seniai domisi senosiomis fotografijos technologijomis. Būtent dėl šios priežasties kolegos, draugai ir mažiau pažįstami žmonės jam pradėjo dovanoti seną analoginę fototechniką, nereikalingus chemikalus, įvairias jiems laikyti naudotas talpas, fotopopierių ir kt. Kai kuriuos daiktus jis pirko internete. Taip susiformavo kolekcija iš kadaise itin aktualių fotografiniame procese, bet šiandien jau nenaudojamų priemonių.

Rekonekcijos – savotiškas sugrįžimas į praeitį, reflektuojant ją dabartyje, kūrybai pasitelkiant autentiškus fotografijos prietaisus. Autentiškumas čia yra dvilypis. Pirma, šie daiktai konstatuoja praeityje vykusius fotografinius procesus, antra – jie priklauso konkretiems fotografijos meistrams – A.Sutkui, A.Valiaugai, S.Žvirgždui, V.Daraškevičiui ir kitiems. Anot menotyrininkės D.Ruškienės, G.Kavoliūno sukaupti artefaktai tampa savotiškais įvairių Lietuvos autorių kūrybos liudininkais, o dar tiksliau – kūrybos įkalčiais. Visi jie dalyvavo procesuose, kurie parodų žiūrovams pažįstami tik iš rezultatų.

Vizualios ir asociatyvios jungtys

„Pasitelkęs tokias priemones, G.Kavoliūnas ieško asmeninio santykio ne tik su praeities fotografija ar bando užčiuopti šios medijos ištakas. Paskirais atvejais, kai daiktai yra atkeliavę iš žinomų meistrų, jis mezga ryšį su kolegų kūryba, tiksliau – jų fotografija. Kartais šios jungtys yra natūralios, t. y. kažkada iš tikrųjų vykusios ir egzistavusios tarp fotografo ir jo įrangos bei medžiagų – asmeninės kūrybos priemonių. O kartais viename savo kūrinyje G.Kavoliūnas sujungia skirtingų meistrų, net nepažįstamų autorių naudotus daiktus, pavyzdžiui, vieno – fotoaparatą, kito – fotojuostą, trečio – chemikalus, dar kažkieno naudotą apšvietimo įrangą, kito – didintuvą, fotopopierių ir t. t. Todėl neretai jo veiksmas panašus į buvusio vyksmo pakartojimą, tampa realybės klastote, niekada neįvykusio ir neįvyksiančio reiškinio prielaida ar sąlyga, – dalijosi mintimis parodos kuratorė, menotyrininkė .Ruškienė. – G.Kavoliūnas tokiais būdais tyrinėja, kokį ženklą ar vaizdinį galima išgauti viename procese ir vienam tikslui naudojant skirtingiems žmonėms priklausiusias medžiagas, techninę įrangą ir priemones. Kaitaliodamas ir maišydamas jas, autorius konstruoja tiek fizines – vizualias, tiek prasmines, asociatyvias jungtis. Kartu pasitikrina, ar vaizduotėje susidėliojusios versijos gali bent panašiai išsirikiuoti dvimatėje fotolakšto plokštumoje.“

Intriguojantis eksperimentas

Visa tai – eksperimentas, kuriame neakivaizdžiai, per naudojamą įrangą ir medžiagas dalyvauja grupė fotografų, apie tai žinant tik vienam – dabartinių kūrinių autoriui. Kaip dera eksperimentui, rezultatai tik prognozuojami, gal kiek nuspėjami, paliekant erdvės netikėtumams.

„Šįkart G.Kavoliūnui gal net svarbesnis yra procesas, kurio metu jis vizualizuoja įvykusių ir neįvykusių kontaktų, pokalbių, susitikimų, kūrybinių procesų ir neįmanomų tikrovėje jungčių prielaidas. Jau vien dėl to ryšys tarp skirtingų fotografų, jų kūrybinių stilių, istorinių periodų ir pačios fotografijos sluoksnių atrodo lanksčiai, permainingai ir intriguojančiai“, – pastebėjo menotyrininkė. Todėl, anot jos, nieko stebėtino, kad skirtingų meistrų skirtingai nudėvėta įranga autorių inspiravo skirtingiems sprendimams, lėmusiems įvairialypę, spalvingą ir ryškią idėjos išraišką.

Paroda Baltojoje galerijoje veiks iki liepos 5 d., Nišinėje galerijoje – iki rugsėjo 18 d.

Bibliotekos darbo laikas: pirmadieniais–penktadieniais – 11–19 val., šeštadieniais – 10–17 val. (sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis nedirba).