Ne visi klaipėdiečiai išgirstų apie gresiančią katastrofą panešančių sirenų kauksmą. Jų skleidžiamas garsas girdimas ne visame uostamiestyje, be to, kai kurių veikla stringa.

Tokie duomenys paaiškėjo, kai trečiadienį visoje šalyje, o sykiu – ir Klaipėdoje buvo atliktas gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos profilaktinis patikrinimas.

Klaipėdoje ant įvairių pastatų yra įrengtos 52 sirenos. 41 jų yra valdoma centralizuotai –jos įjungiamos paspaudus specialų mygtuką Klaipėdos apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje. 11 sirenų, kad jos kauktų, reikia įjungti atskirai kiekvienoje įmonėje, kurių teritorijoje jos yra.

„Patikrinimo rezultatai yra geri. Visiškai neveikė tik viena sirena. Ji neįsijungė centralizuotai, žmogus, kuris turėjo paleisti ją kaukti rankiniu būdu, buvo išvykęs į komandiruotę. Dar trys sirenos, kurios priskirtos centralizuotai valdomam tinklui, taip pat nesuveikė, tačiau jos buvo įjungtos atskirai“, - aiškino Klaipėdos savivaldybės civilinės saugos vyriausiasis specialistas Žilvinas Vainora.

Jis pripažino, jog sirenos Klaipėdoje jau yra seniai perkopusios savo tarnystės amžių ir jas būtina keisti naujesnėmis.

„Technika sena, todėl sirenų skleidžiamas garsas tikrai „neuždengia“ visos Klaipėdos. Reikia įrengti arba daugiau sirenų, arba galingesnių“, - teigė Ž.Vainora.

Senųjų sirenų, kurių amžius skaičiuojamas dešimtimis metais, skleidžiamas garsas girdimas vos 600 metrų spinduliu, o naujesnių – 2 kilometrų.

12 iš 52 sirenų priklauso pačiai savivaldybei, tad jas reikia prižiūrėti už mokesčių mokėtojų pinigus. O tai, anot Ž.Vainoros, nėra pigu – per mėnesį kainuoja apie 2 tūkst. litų.

„Nors sirenos ir senos, jas reikia keisti, tačiau patikrinimas parodė, kad jos veikia ir dauguma žmonių tikrai išgirstų pavojaus signalą. Kitas klausimas, kaip jie reaguotų – ar tikrai, kaip reikia, įsijungtų radiją ar televiziją ir sektų nurodymus, ką daryti toliau. Juk tiesa tokia, kad kol dangus negriūna, toltos sirenos nelabai ir rūpi“, - kalbėjo valdininkas.