Visai kaip Afrikoje
"Ar esi buvęs Afrikoje? Ne? Ten tūkstančiai taip gyvena ir niekam nekliūva", – pastebėjo jau legenda virstantis personažas, benamis vardu Marselis, įsikūręs miškelyje netoli Dangės.
Antradienį Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus nurodymu pradėtas ardyti savotišku pensionu virtęs lūšnynas.
Pirmąkart benamių apgyventą miškelį, dėl kurio dabar ir kilo visa sumaištis, savivaldybės atstovai pamatė pernai lapkritį, kai apsilankė kartu su policijos pareigūnais ir kolegomis iš Viešosios tvarkos skyriaus. Tada jie negalėjo patikėti tuo, ką išvydo.
Takas iki "namelių" ištiestas linoleumu. Įrengta prausykla, lauko tualetas, "poilsio zona" su sofomis ir foteliais.
Išvalymas: pradėti benamių "miestelio" šalia Dangės upės likvidavimo darbai. (Vytauto Petriko nuotr.)
Bet aplink mėtėsi maisto atliekos, krūvos šiukšlių. Užterštas beveik hektaras žemės. Ten gyveno keliolika įvairaus amžiaus žmonių.
Atėjo metas skrydžiui
Prieš šalčius savivaldybė nusprendė jų namelių neardyti. Bet, kaip ir žadėjo, sušilus orui, tą šiukšlyną ėmė valyti. Darbai prasidėjo vakar.
Viešąją tvarką palaikė du policininkai. Marselis pretenzijų nereiškė, o savo vertingesnį turtą nešė atokiau nuo griaunamos stovyklavietės. Vyras nusiteikęs susiręsti naują gūžtą.
Kol kas neturiu, kur eiti, palapinėje skraidysiu.
"Turbūt atėjo metas skristi. Ir tik Viešpats žino kur. Viskam Dievo valia. Jie nori kariauti, tai tegul kariauja. Linkiu taikos jų namams. Kol kas neturiu, kur eiti, palapinėje skraidysiu", – išmintį žarstė Marselis.
Daugiau nei tris dešimtmečius Klaipėdoje gyvenančiam, baškirų ir totorių kraujo turinčiam Marseliui – 57-eri. Apie jį dienraštis jau rašė ("Vietoj jūros – sala pelkėje", "Klaipėda", 2014 06 17).
Kurs ketvirtą stovyklavietę
Tai buvo trečioji benamio stovyklavietė, kurią vyras kūrė ir puoselėjo, o namelius nuomojo kitiems likimo bendrams. Beje, pats savęs jis benamiu nelaiko.
Po karinės tarnybos sovietų armijoje tuomečiame Leningrade Marselis atvyko į uostamiestį, kuriame ketino išmokti jūrininko profesijos ir plaukti į jūrą.
Tėvų namus Marselis paliko šešiolikos. Vyras anksčiau dirbo Žvejybos uosto autobazėje, gyveno bendrabutyje.
Paskui prasidėjo nepriklausomybė, privatizacija. Marselis liko ne tik be namų, darbo, bet ir be pilietybės. Iki šiol jis yra neegzistuojančios valstybės – SSRS pilietis.
Marselis gyvenamąją vietą deklaravo prie Klaipėdos savivaldybės, jam iki 2023 m. suteikta teisė gyventi Lietuvoje.
Naujausi komentarai