Aikštėje plazdėjo Europos valstybių bei Lietuvos Respublikos ir karinių padalinių vėliavos, grojo karinis orkestras, XVIII amžiaus rūbais vilkintys artileristai iššovė iš patrankos. Čia buvo galima išgirsti kalbant ne tik lietuvių, bet ir anglų kalbomis.
Negausus klaipėdiečių būrelis stebėjo iškilmingą Lietuvos sausumos pajėgų vienetų rikiuotę, mokymų metu pasižymėjusių karių apdovanojimų ceremoniją. Tylos minute pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigadai „Žemaitija“ įteikta kovinė vėliava.
Kasmet liepos 15-ąją minima Sausumos pajėgų diena. Ji siejama su žinomiausiu Lietuvos karo mūšiu – 1410 metų liepos 15-ąją vykusiu Žalgirio mūšiu. Kaip aprašoma istoriniuose šaltiniuose, būtent tada pirmą kartą užfiksuotas raudonos vėliavos su Gediminaičių stulpais panaudojimas mūšyje. Šios vėliavos pavyzdžiu daugiau nei prieš dešimtmetį buvo sukurta ir patvirtinta dabartinė Sausumos pajėgų vėliava.
Ta proga iškilmių dalyviams trumpai priminta Lietuvos kariuomenės istorija.
Sausumos pajėgos yra Lietuvos didžiausia kariuomenės dalis, skirta valstybės sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai.
Šiuo metu šiose pajėgose tarnauja apie 3,5 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, apie 80 civilių, beveik 5 tūkst. karių savanorių. Per metus devynių mėnesių tarnybai į pajėgas pašaukiama apie 3 tūkst. privalomosios pradinės karo tarnybos karių.
Renginį stebėję senieji klaipėdiečiai juokavo, kad į buvusias kareivines grįžta kariškiai, mat vis garsiau skamba kalbos apie ketinimus naikinti Klaipėdos universitetą.
Naujausi komentarai