Nors Klaipėda ir yra vienas iš kelių Lietuvos didmiesčių, tačiau savo teritorijoje uostamiestis vis dar turi nemažai asfaltu nepadengtų gatvių.

Anot Klaipėdos miesto tarybos nario bei Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininko Simono Gentvilo, maždaug 10–15 proc. visų uostamiesčio gatvių – vieškeliai.

Teigiama, kad tokių arterijų esama įvairiose miesto vietose – Paupių, Tauralaukio, Labrenciškės kvartaluose, Giruliuose.

"Miestas niekada neturės tiek pinigų, kad galėtų jas visas išasfaltuoti", – neabejojo politikas.

Todėl, pašnekovo teigimu, vertėtų numatyti tvarką, kaip šias gatves būtų galima padengti kelio danga prisidedant ir gyventojams.

Šį klausimą Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai kartu su savivaldybės administracijos atstovais svarstė pirmadienį surengto komiteto posėdžio metu.

Sutarta, kad reikia nustatyti aiškius prioritetus ir kriterijus, kaip ir kokios gatvės turėtų būti asfaltuojamos, o savivaldybės administracijai iki spalio pavesta parengti tokius pokyčius reglamentuosiančią tvarką.

"Būtina parengti kriterijus, kurios gatvės bus pirmos, ir, žinoma, vienas kriterijų galėtų būti toks, kad gyventojai turėtų prisidėti prie asfaltavimo. Tos gatvės, prie kurių asfaltavimo prisidėtų gyventojai, būtų viršesnės", – vieną prioritetų nustatymo kriterijų įvardijo S.Gentvilas.

Tiesa, pastebima, kad vertinant prioritetinius vieškelius vertėtų numatyti ir ateityje laukiančius pokyčius.

Pirmenybę prieš kitus šiuo metu be dangos esančius kelius galėtų gauti tos gatvės, kuriomis ateityje riedės viešasis transportas, kur daugiau įsikūrę gyventojų.

Pašnekovo teigimu, kuo daugiau gyventojų sutiks prisidėti prie gatvės dangos atsiradimo, tuo greičiau bus galima tikėtis darbų pradžios.

Tokią gyventojų ir miesto bendradarbiavimo tvarką, sudarančią galimybes mažinti vieškelių skaičių, pasak S.Gentvilo, jau yra numačiusi ir patvirtinusi Klaipėdos rajono savivaldybė.