Pavadinimus keis

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija išsiųs informaciją apie uostamiestyje esančius viešuosius objektus, pažeidžiančius šį draudimą.

Į šį sąrašą įtraukiama Salomėjos Nėries, Liudo Giros ir A. Venclovos pavardės, kuriomis pavadintos gatvės uostamiestyje.

Komisija apsisprendė iš sąrašo išbraukti Butkų Juzės (lojalaus sovietų okupacinės valdžios veikėjo), taip pat J. Janonio pavardes.

Butkų Juzė – Juozas Butkus, nors ir buvo tarybinis rašytojas, jis, pasak Paminklosaugos skyriaus vedėjo Vitalijaus Juškos, nebendradarbiavo su represinėmis struktūromis.

Dėl J. Janonio gatvės pavadinimo pakeitimo abejota, nes poetas žuvo dar iki Spalio perversmo Rusijoje, ir nėra objektyvių duomenų, kad jis būtų veikęs represinėse struktūrose.

Vis dėlto nutarta, kad memorialinę lentą reikia nuimti, o tam tereikia savivaldybės administracijos sprendimo.

Gal neskubėkime traukti į sąrašą visų. Beliks pasmerkti visą epochą ir visus, joje gyvenusius.

Užkliuvo Taikos prospektas

Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijoje diskutuota ir apie Paryžiaus Komunos gatvės pakeitimą.

Kilo minčių, ar reikėtų keisti Taikos prospekto pavadinimą, nes tokius gatvių ir prospektų pavadinimus masiškai tiražavo sovietinė valdžia.

Vis tik apsispręsta nesismulkinti, o apsiriboti labai konkrečiais kriterijais, pagal kuriuos reikėtų ieškoti įstatymų neatitikimų.

„Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui reikia pateikti tą informaciją, kuri prieštarauja įstatymui, o dėl Butkų Juzės ar kitų pavadinimų, manyčiau, yra susitarimo reikalas. Visa tai neturi tapti susipriešinimo arena“, – komisijos posėdžio metu akcentavo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė.

Arvydas Cesiulis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pasiūlymas privertė nustebti

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius Vasilijus Safronovas siūlė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui siųsti kuo platesnį sąrašą.

„Ne mes, o jie turi nuspręsti. Jei jau mes norime į sąrašą įtraukti S. Nėrį, L. Girą ir A. Venclovą, turime tuomet įtraukti ir Ernestą Galvanauską, kuris taip pat buvo Liaudies vyriausybės narys. Reikia siūlyti Antaną Merkį, kuris iš esmės ir paskyrė Liaudies vyriausybę. Dar tektų labai gerai pagalvoti, ar reikėtų į sąrašą įtraukti Alfonsą Žalį“, – kalbėjo V. Safronovas.

Jis tokį siūlymą grindė tuo, kad A. Žalys taip pat esą dirbo sovietinėse struktūrose, nors Klaipėdos labui nuveikė išties labai daug.

„Tegul centras pasako ir įvertina. Tuomet baigsis diskusijos visiems laikams. Arba teikiame tai, kas atitinka apibrėžimą, arba teikiame maksimaliai platų sąrašą“, – pasisakė V. Safronovas.

Į sąrašą – visus?

„Vasilijau, pavarėte kaip reikiant, reikia pripažinti. Prisimenant A. Žalio atvejį, universitetas neseniai atidengė biustą jo atminimui. Gal neskubėkime traukti į sąrašą visų. Beliks pasmerkti visą epochą ir visus, joje gyvenusius. Daugiausiai kraujo pagadino A. Venclova, nes ilgiausiai gyveno“, – replikavo Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos pirmininkas Arvydas Cesiulis.

Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto profesorius Albinas Drukteinis pritarė minčiai, kad į Vilnių reikia siųsti platų sąrašą, tačiau suabejojo, ar Algirdo Brazausko pavardę įtrauktų į tokį sąrašą Kaišiadorių, kur jis gyveno ir mokėsi, savivaldybė.

Nors V. Safronovo siūlymas kai kam nuskambėjo kaip akibrokštas, vis tik į protokolo medžiagą jis buvo įrašytas.