Uostamiestyje antradienį šurmuliavo kasmetis Pasaulio lietuvių bendruomenės kraštų valdybų pirmininkų suvažiavimas. Kelioms dešimtims skirtingų šalių atstovaujantys užsienio lietuviai svarstė, kaip emigrantams padėti išsaugoti lietuvybę bei paskatinti juos būti pilietiškesniems.

Siekia stiprinti ryšius

Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkų suvažiavimai vyksta kasmet. Klaipėdoje toks susibūrimas buvo organizuotas pirmą kartą. Į uostamiestį kelioms dienoms, kurių metu užvirė karštos diskusijos, atvažiavo 25 šalių atstovai.

Kaip teigė Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Danguolė Navickienė, kasmet rengiamų suvažiavimų geografija tampa vis platesnė.

„Kaskart pasirenkame vis kitą miestą. Šį kartą nusprendėme atvykti į Klaipėdą, kad galėtume geriau susipažinti su šiuo kraštu, užmegztume naujus kontaktus ir sustiprintume esamus ryšius“, – pasakojo D.Navickienė.

Nori būti naudingi

Anot jos, pasaulio lietuvių bendruomenių pirmininkai uostamiestyje aptarė daugybę emigrantams svarbių klausimų: susirinkusieji vakar ir šiandien gilinosi į švietimo, kultūros, pilietiškumo, pilietybės suteikimo problemas. Diskusijos aktualiomis temomis dar vyks ir rytoj.

„Kiekvieno tokio susibūrimo metu svarstome, kaip užsienyje stiprinti švietimą ir kultūrą. Tik puoselėdami šias sritis galime išlaikyti lietuvišką tapatybę. Norime stipriau bendradarbiauti su Lietuvos valdžia, kad būtume naudingi vieni kitiems. Dažnai prašome valdžios pagalbos vykdant įvairius projektus, o mes savo ruožtu galėtume užsienyje garsiau kalbėti apie Lietuvą. Dėl šios priežasties akcentuojame visuomeninės veiklos stiprinimą“, – aiškino pirmininkė.

Didelis dėmesys suvažiavimo metu buvo skiriamas ir užsienyje gyvenančių lietuvių dalyvavime Lietuvos politiniame gyvenime.

Jaučia apatiją

„Emigrantai turėtų aktyviau domėtis tuo, kas vyksta tėvynėje. Ypač didelis pasyvumas rinkimuose jaučiamas ten, kur daug lietuvių darbuojasi nelegaliai. Balsuojant reikia pateikti asmens duomenis, todėl žmonės bijo, kad apie jų neįteisintą darbą sužinos ir vietos, ir Lietuvos valdžia“, – pastebėjo pašnekovė.

Pasak jos, tarp emigrantų jaučiama apatija bei liguistas savęs nevertinimas – išeiviai galvoja, kad rinkimuose atiduotas balsas yra nereikšmingas.

„Visi gyvenantys užsienyje balsuoja 1-ojoje vienmandatėje Vilniaus apygardoje, kur išrenkamas vienas Seimo narys. Žmonės galvoja, kad nugalėjęs asmuo rūpinsis reikalais Lietuvoje, o ne emigrantų problemomis“, – sakė D.Navickienė.

Teigiama, kad užsienio lietuvius aktyviau dalyvauti rinkimuose paskatintų galimybė balsuoti internetu bei atskira apygarda išeivijos lietuviams, kurioje kandidatuotų žmogus, besirūpinantis emigrantų reikalais.