Ieškojo pabarstytų vietų

Dėl slidžios dangos klaipėdiečiai labiausiai keikėsi kiemuose, šalutiniuose gatvių šaligatviuose. Pastarosiomis dienomis jais eiti buvo sudėtinga.

Žmonės ieškojo smėlio ir druskos mišiniu pabarstytų vietų ar ledu nevirtusio sniego. Situacija apsunkino ir ant ledo susidariusios balos. Kai kurie kiemai buvo virtę kone vientisa pelke.

Paslydę ir nukritę žmonės ne tik patirdavo sumušimus, bet ir išsimaudydavo nelauktame duše. Po to ne vienam tekdavo sukti namo persirengti.

Pastarosiomis dienomis daug pėsčiųjų neišvengė ir dėl slidžios dangos patirtų traumų.

Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė tvirtino, kad tokių nusiskundimų buvo gausu ir trečiadienį, ir ketvirtadienį, ir penktadienį.

„Daugiausia tokių atvejų užfiksuota ketvirtadienį. Sunkias traumas dėl slidžios dangos patyrė penki vyrai ir šešios moterys. Jiems lūžo kojų, rankų kaulai, buvos sutrenktos galvos. Visi jie išvežti į ligoninę“, – pasakojo pavaduotoja.

Pasak N.Dambrauskienės, nelaimės nutiko ir viešosiose erdvėse, ir daugiabučių namų kiemuose.

Aukštakulnius siūlė pamiršti

Pavaduotoja atkreipė dėmesį, kad žmonės greitosios pagalbos medikus kviečia, kai trauma labai skausminga – pavyzdžiui, kaulo lūžis. Dėl sumušimų dažniausiai nesikreipiama.

„Gali būti, kad dar kreipsis po kelių dienų“, – komentavo pavaduotoja.

Norintiesiems išvengti traumų dėl slidžios dangos, N.Dambrauskienė pirmiausia patarė pasirinkti tinkamą avalynę.

„Kai taip slidu, moterys aukštakulnius turėtų pasidėti į spintą. Verčiau rinktis batus žema pakulne, su protektoriais ir nenusidėvėjusiais padais“, – rekomendavo pavaduotoja.

Anot N.Dambrauskienės, nereikėtų vaikščioti sukišus rankas į kišenes ar einant sutelkti dėmesį į mobilųjį telefoną.

„Pastaruoju metu ši problema yra ypač aktuali. Žmonės maigo telefonus, nemato nei kur eina, nei kaip eina. Nežiūri, ar automobilis praleis per pėsčiųjų perėją. Svarbiausia – aparatas“, – komentavo pavaduotoja.

Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos medikai ketvirtadienį apskritai sulaukė rekordinio iškvietimų skaičiaus. Iki 17.30 val. tokių būta 90.

„Sunku pasakyti, kodėl taip pagausėjo. Žmonės skundėsi įvairiais negalavimais. Gal tai susiję su oro pasikeitimu. Buvo ir širdies ritmo sutrikimų, ir insultų, ir kraujotakos sutrikimų. Gal ir pilnatis turėjo įtakos“, – svarstė pavaduotoja.

Situacija buvo sudėtinga

Miesto viešąsias erdves prižiūrinčios įmonės „Klaipėdos želdiniai“ direktorius Gediminas Valašinas tvirtino, kad pastarosios dienos buvo sudėtingos.

„Barstome šaligatvius, pėsčiųjų takus. Kur pabėrėme, ten atleido. Situacija buvo tokia, kad prieš 8 val. dar buvo vanduo, o vėliau pradėjo traukti. Matyt, pašalas iš žemės pradėjo išeiti“, – komentavo pašnekovas.

G.Valašinas teigė, kad neseniai miesto viešųjų erdvių ir gatvių prižiūrėtojais sulaukė pylos iš Klaipėdos valdžios. Tačiau vadovas atkreipė dėmesį, kad daugiabučių namų kiemus, mokyklų, darželių, prekybos centrų teritorijas prižiūri ne jie.

„Yra daug įmonių, įstaigų, organizacijų, kurios rūpinasi savo teritorijomis. Neretai žmogus išeina iš namų, pamato, kad slidu, ir sako, jog visame mieste slidu, nors tik vėliau pakliūva į viešąsias erdves“, – kalbėjo vadovas.

Naudingesnis – mišinys

Pasak G.Valašino, pabarstyti miesto šaligatvius, pėsčiųjų takus užtrunka dvi–tris valandas. Darbai pradedami nuo pačių judriausių vietų. Ant šaligatvių beriamas smėlio ir druskos mišinys.

„Jei bertume tik druską, nebūtų tokio efekto. Dabar druska tirpdo ledą, o smėlis mažina slidumą. Druskai suveikti reikalinga šiluma. Pastarąją važiuojamojoje dalyje suteikia riedančios mašinos. Norint, kad taip druska suveiktų ant šaligatvio, turėtų praeiti daug žmonių“, – teigė vadovas.

Be to, anot direktoriaus, šaligatvius pabėrus druskos ir smėlio mišiniu, pėstieji mato, kur tai padaryta: „Jei bertume tik druską, ar pabarstyta būtų galima patikrinti nebent liežuviu – palaižyti ir įsitikinti, kad sūru.“