Paskutinė valia įvykdyta: Klaipėdoje perlaidoti J. Budrio ir jo žmonos palaikai

Amžiaus laidotuvės

Kai metų pradžioje minėtas Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva šimtmetis, vis garsiau buvo kalbama, kad būtų prasminga į Klaipėdą iš JAV sugrąžinti šių įvykių svarbiausio asmens J. Budrio palaikus ir juos perlaidoti mieste, prie kurio sugrąžinimo Lietuvai jis svariai prisidėjo.

Kitais metais bus lygiai 60 metų po J. Budrio mirties. Per jo laidotuves Amerikoje buvo nedviprasmiškai pasakyta, jog jis norėjo atgulti Klaipėdoje, tačiau tuomet ir dar ilgokai po to tai buvo neįmanoma dėl geopolitinių priežasčių.

Vis dėlto mažai kas tikėjo, kad ši idėja bus įgyvendinta.

Tačiau tai įvyko. Urnos su J. Budrio ir jo žmonos Reginos palaikais iš Jungtinių Valstijų (per Vokietiją) į Tarptautinį Vilniaus oro uostą atgabentos ketvirtadienį.

Palaikus pasitiko Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, kurie urnas lydėjo iki pat kapo duobės.

Į perlaidojimo ceremoniją specialiai tam iš JAV atskrido ir velionių artimieji – J. ir R. Budrių anūkai bei proanūkiai, taip pat R. Budrienės dukterėčios.

Po iškilmingų kalbų iš Vilniaus urnos įkeltos į katafalką ir su policijos palyda gabentos į Kauną, kur sodelyje prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus surengta pagarbos ir atminimo ceremonija, po kurios urnos atvežtos į Klaipėdą.

Ketvirtadienio vakarą jos atgabentos į Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, kur palaikus pasitiko Klaipėdos vadovai, visuomenės atstovai, kunigai. Ta proga buvo aukotos mišios.

Šiandien nuo 9 iki 13 val. klaipėdiečiai bažnyčioje galėjo pareikšti pagarbą šiems iškiliems velioniams.

Nuo 13 val. gedulingas mišias aukojo vyskupas Algirdas Jurevičius.

Po mišių laidotuvių procesija pajudėjo į Senąsias kapines Skulptūrų parke, kur urnos palaidotos šalia savanorių, žuvusių per Klaipėdos krašto prijungimo operaciją.

Į Lietuvą buvo atgabenta tik pusė pelenų. Nusprendus J. ir R. Budrius perlaidoti Klaipėdoje, Amerikoje palaikai buvo iškasti ir kremuoti.

Dalis jų atgabenta į Lietuvą, likusieji rytoj, rugsėjo 23 d., bus palaidoti ankstesnėje kapavietėje Čikagoje, Tautinėse lietuvių kapinėse. Tokia buvo J. ir R. Budrių artimųjų valia.

Rūpėjo ir saugumas

Derinant palaikų perlaidojimo reikalus, Amerikoje su velionių artimaisiais bendravo ir visus pargabenimo reikalus derino Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje atstovas Ernestas Lukoševičius.

„Viską suderinome, jie, be abejonės, sutiko, tik vis klausinėdavo, ar saugu jų senelių palaikus sugrąžinti į Lietuvą, jei šiuo metu vyksta karas Ukrainoje? Tai man labai įstrigo, bet suprantu, kad jie užaugę kitoje kultūroje ir jau mato viską kitaip. Nuraminau juos, kad Lietuva yra laisva šalis ir jokio karo ten nebus. O padalyti pelenus, manyčiau, buvo saliamoniškas sprendimas“, – kalbėjo E. Lukoševičius.

E. Lukoševičius teigė, kad išeivijoje apie J. ir R. Budrių perlaidojimą kalbėti imta dar 2014 m., kai buvo minimos J. Budrio mirties 50-osios metinės.

„Kiek mes žinome, 1936 metais J. Budrys su šeima sėdo į garlaivį Klaipėdoje ir išvyko į JAV, kur buvo paskirtas į naujas diplomatines pareigas. Ir štai sugrįžo tik dabar“, – džiaugėsi E. Lukoševičius.

Išeivijos lietuvis pripažino nujautęs, jog perlaidojimo procedūros bus nelengvos, tačiau esą nesitikėjo, kad bus taip sunku.

„Manau, kad J. Budrio sugrįžimas, kaip ir Klaipėdos sukilimas, yra didelis stebuklas. Čia buvo tiek povandeninių srovių, tiek netikėtų dalykų, tiek netikėtų žaidėjų iš įvairių pusių, kad jo sugrįžimas, kaip ir jo gyvenimas, vertas istorinio detektyvo“, – akcentavo E. Lukoševičius, kuriam, beje, pavyko atrasti, kur Čikagoje palaidotas buvęs pirmasis ir paskutinis generalinis konsulas nacių užimtoje Klaipėdoje – Antanas Kalvaitis.

J. Budrio sugrįžimas, kaip ir Klaipėdos sukilimas, yra didelis stebuklas.

Bet tai jau kita istorija.

Į Klaipėdą atvykę šauliai išeiviai atgabeno tris Šaulių žvaigždės medalius, kuriuos už indėlį, prisidedant prie J. Ir R. Budrių palaikų perlaidojimo Klaipėdoje, įteikė miesto merui Arvydui Vaitkui bei klaipėdiečiams visuomenininkams – istorikui Dainiui Elertui ir dizaineriui Kęstučiui Mickevičiui, kuris padėjo išsiaiškinti R. Budrienės, kuri tuo metu dirbo Lietuvos žvalgybos skyriuje, vaidmenį šiuose istoriniuose įvykiuose.

Susigriebta per vėlai?

J. ir R. Budrių palaikų perlaidojimo istoriją sekęs žurnalistas ir kolekcininkas, ne vienos solidžios monografijos apie Lietuvos valstybei pasiaukojusius karžygius autorius Vilius Kavaliauskas mano, kad tai padaryti reikėjo anksčiau.

„Tai yra pavėluota. Kaip galima buvo to nepadaryti, minint Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmetį? Kas kaltas? Valstybės biurokratai, kurie stumdė tą klausimą vienas nuo kito, galiausiai perdavė organizuoti žmonėms, kurie ne itin žino apie ką ten kalba. O juk reikalas labai subtilus. Ir labai daug kas priklauso nuo žmonių išsilavinimo, jų žinių. Sukako 100 metų lietuviškai Klaipėdai, tai ar būtinai reikėjo dar kažko laukti? Juk Klaipėdos prijungimo 100-metis žymiai svarbesnis nei kažkokio Vilniaus 700 metų“ – pabrėžė V. Kavaliauskas.

Jo teigimu, tai labai svarbus visai Lietuvai įvykis, liudijantis tautos pastangas, kad valstybė turėtų jūrų uostą.

„Tai buvo ypač svarbus istorinis įvykis valstybei, nes mes visi už ją atsakingi. Tai parodė ir anų laikų istorija, kalbant apie Klaipėdos prijungimą, kai valdžia nieko nenorėjo daryti ar bijojo, tada šauliai, savanoriai privertė juos susiimti. Tuos liudijimus skaičiau Karo žvalgybos fonde, ten aiškiai parašyta, kas ką darė. Paradoksalu, kad ir dabar tas pats atsispindi, kai valstybines pareigas einantys žmones į svarbius dalykus žvelgia abejingai“, – negailėjo kritikos V. Kavaliauskas.

J. Polovinsko-Budrio ir jo žmonos palaikai pargabenti į Lietuvą

Ko pasimokome iš istorijos

V. Kavaliausko teigimu, niekas mums netrukdė kai kuriuos dalykus išspręsti dar tada, kai prasidėjo Atgimimas.

„Jau 33-ejus metus gyvename nepriklausomoje valstybėje. Tai kas turi tai padaryti? Mes. Tie mes, kuriems suteikti įgaliojimai, kurie išrinkti, paskirti ir turi rūpintis valstybės reikalais. Labai gerai, kad jie tai galiausiai padarė, kalbu apie Budrių perlaidojimą, bet irgi ne be visokių iniciatyvų iš šalies. O Klaipėda iš viso turi rodyti pavyzdį visai valstybei, kaip Hamburgas Vokietijoje ar Bostonas Amerikoje. Kalbant ir apie istorijos gerbimą. Klaipėda mums visiems turi rodyti kelią“, – tvirtino V. Kavaliauskas.

Jis pridūrė, kad Budrių palaikų sugrąžinimas labai džiugus dalykas, tačiau žinodamas užkulisius, jis dar sykį klausia valdžios: „O kur jūs buvote iki šiol?“.

„Tai reikėjo su šimtmečiu sutapatinti. Ir čia jau kalba ne tik apie Klaipėdos, bet apie visos Lietuvos istoriją, ar ji mums dar reikalinga ir ko iš jos galime pasimokyti“, – pabrėžė V. Kavaliauskas.

Šiame straipsnyje:

Jonas Polovinskas Budrys

Regina Kašubaitė-Budrienė

perlaidoti palaikai

Klaipėda