Daug aplinkosaugos projektų

Išvalęs dokų duobes Malkų įlankoje Klaipėdos uostas tapo gerokai švaresnis. Kartu jis žengė tvirtą žingsnį link žalesnio uosto.

Su aplinkosaugos gerinimu susijęs projektas atvėrė ir visiškai naujas verslo perspektyvas. Vakarų laivų gamykla pasistatė du „Panamax“ klasės laivų dokus. Dabar ji gali priimti gerokai didesnius ir ekonomiškai patrauklesnius laivus.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas teigė, kad uostas yra pasirengęs įvykdyti nemažai su aplinkosauga susijusių naujų projektų.

Pradedant nuo šių metų iki 2024-ųjų uosto direkcija iš Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo tikisi gauti iki 478 mln. eurų. Uoste būtų atlikti su jo skaitmenizavimu, aplinkosauga, klimato kaitos gerinimu susiję projektai. Uoste atsirastų elektra varomi pagalbiniai laivai, nauji atliekų surinkimo laivai, didelių laivų elektros jungtys, papildoma uosto aplinkos stebėjimo įranga, davikliai.

Būtų siekiama Klaipėdos uostą sertifikuoti pagal Europos žaliųjų uostų sistemą, kuri taip pat numato daugybę naujų pokyčių.

Institucijos randa susitarimus

Šiuo metu jau yra parengta tvaraus uosto koncepcija „Klaipėdos uostas – Žaliasis uostas“.

Aplinkos apsaugos agentūros atstovės Aistės Kubiliūtės teigimu, iš pradžių idėja buvo priimta su abejonėmis, tačiau šiandien jau galima pasidžiaugti, jog koncepcija pradėta realizuoti.

Rengiamas Žaliojo uosto idėjos įgyvendinimo planas, vyksta Klaipėdos uosto aplinkos monitoringo programos derinimas ateinantiems 5 metams. Atsižvelgta į pateiktus agentūros pasiūlymus išplėsti programą, apimančią oro, vandens, dirvožemio kokybės, galimų taršos šaltinių stebėseną.

Analizuojant užsienio praktiką ir naudojant naują tyrimų metodiką, atlikti ant paviršių nusėdančių kietųjų dalelių tyrimai uosto teritorijoje ir už jos, kurie leidžia efektyviai identifikuoti oro taršos kietosiomis dalelėmis mastą, taršos šaltinius ir ateityje padės ženkliai sumažinti oro taršą Klaipėdoje.

„Džiugu, jog uoste veikiančios įmonės, nelaukdamos planų, pradeda diegti žaliąsias technologijas ir inovacijas bei įgyvendinti ilgalaikius anglies dvideginio ir kitų oro taršos emisijų mažinimo projektus, kryptingai keliaujant Žaliojo uosto link. Uosto krovos kompanijos investuoja ir įgyvendina projektus, kurie leis sumažinti taršos emisijas. Nuo taršių transporto priemonių pereina prie netaršių – elektrinių lokomotyvų, robotų. Priima teigiamų sprendinių krovos srityje – įrengiami elektriniai kranai, atsinaujinančiais energijos šaltiniais palaikomos priemonės, planuojamas elektrinės vidaus vandenų baržos sukūrimas“, – teigė A.Kubiliūtė.

Aplinkosauga uoste ir jūroje

Įgyvendinant Žaliojo uosto viziją siekiama gerokai sumažinti aplinkos taršą, pagerinti gamtinę bei gyvenamąją aplinką Klaipėdos regione, Kuršių mariose ir Baltijos jūroje.

Tarsi tą patvirtindamas Klaipėdos uostas paskutinėmis 2020 m. dienomis paskelbė konkursą dėl 4 užterštumo klasės grunto valymo uosto akvatorijoje prie 141 ir 142 krantinių.

Per šių metų I pusmetį planuojama iškasti apie 1,5 tūkst. kubinių metrų grunto.

Dar vieno su aplinkosauga susijusio projekto konkursą paskelbė Aplinkos apsaugos agentūra. Ji sieks išsiaiškinti, kokie šiukšlių kiekiai ir iš kokių šaltinių teršia jūros aplinką.

Šis tyrimas yra bendros Baltijos jūros apsaugos dalis.

Teigiama, kad jūros aplinkos taršos šiukšlėmis problema kelia vis didesnį susirūpinimą tiek Baltijos jūros regiono, tiek viso pasaulio mastu.

Vieningai sutariama, jog reikalinga gerokai mažinti šiukšlių kiekius, patenkančius į jūros aplinką.

Ši priemonė leis įvertinti šiukšlių kiekius, atkeliaujančius kartu su paviršinėmis ir komunalinėmis nuotekomis.

Taip pat bus įvertinta ir Kuršių marių, kaip taršos šaltinio, įtaka.

Dalis šiukšlių iš Kuršių marių per Klaipėdos uosto akvatoriją patenka į Baltijos jūrą ir nusėda dugne ar netgi paplūdimiuose.