Pašte – šnipų lizdas

Paštas – vienas svarbiausių strateginių valstybės objektų, praeito amžiaus 4-ajame dešimtmetyje išgyveno nemenką krizę. Skandalas vijo skandalą.

1932 m. Valstybės kontrolė gavo anoniminių skundų dėl netvarkos Adolfo Sruogos vadovaujamoje Pašto valdyboje, taip pat ir Klaipėdos skyriuje.

Skunde užsiminta apie netvarkingą pašto ženklų apskaitą ir apsaugą. Leista suprasti, jog galbūt pašto ženklai ir falsifikuojami.

Pradėjus tyrimą, paaiškėjo, jog į pašto ženklų aferą buvo įsivėlęs ir tuometis uostamiesčio pašto viršininkas Jonas Augūnas, vėliau nuteistas 5 metams kalėjimo.

Kitas šio nusikaltimo dalyvis klaipėdietis Vladas Varanka, pabūgęs arešto, nusišovė ("Pašto priedangoje – aferistai", "Klaipėda", 2013 10 12).

Tačiau tai dar ne viskas.

Praėjus keleriems metams po šio skandalo, Lietuvos valstybės saugumo departamentas Klaipėdos pašte demaskavo ir čia įsisukusį vokiečių šnipų lizdą.

1935–1936 m. išaiškintas nacių organizacijų narių, kurie vėliau pavadinti "pašto šnipais", tinklas.

Įtarimai tada buvo pareikšti 22 pašto darbuotojams.

1936 m. balandžio 21 d. kaip Vokietijos agentas sulaikytas ir 36 metų Klaipėdos laiškininkas Fritzas Babies.

Iš viso šioje byloje buvo nubausta 13 kaltinamųjų.

Klaipėdos paštininkų dėka Vokietijos konsulatas nuolat susipažindavo su lietuviškų valdžios įstaigų korespondencija.

Už tai šiems agentams būdavo atlyginama 120–180 litų per mėnesį.

Likus trejiems metams iki krašto aneksijos, šitą Lietuvos valstybei kenkėjišką veiklą pavyko nutraukti.

Tačiau vėlesnės istorijos eigai tai, deja, įtakos neturėjo.

Uostamiestis – interesų akiratyje

Šią ir daugybę kitų prieš Lietuvos valstybę veikusių užsienio agentų veiklą tyrinėjo ir savo monografijoje "Lietuvos žvalgyba 1918–1940" aprašė istorikas Arvydas Anušauskas.

Jis teigė, jog tai buvo specifinis laikmetis, kai Klaipėda itin domino užsienio žvalgybas pirmiausia todėl, kad tai uostamiestis.

Esą net nedideli uostai žvalgyboms įdomūs.

To meto kaimyninių valstybių susidomėjimas Klaipėda irgi buvo ne išimtis.

Be to, tada Vokietijoje itin dominavo revanšistinės jėgos, todėl Klaipėdos susigrąžinimo klausimas jiems buvo aktualus.

"Tuo metu Klaipėda Lietuvos sandaroje užėmė specifinę vietą. Pirmiausia laisvių srityje, jei visoje Lietuvos teritorijoje vyravo gerokai daugiau ribojimų dėl karo padėties, tai čia tų apribojimų buvo mažiau. Beje, iki praeito amžiaus 3–4 dešimtmečių sandūros Klaipėdoje netgi nebuvo Valstybės saugumo apygardos. Galbūt tai irgi lėmė čia tokią svetimų valstybių žvalgybininkų gausą", – pastebėjo A.Anušauskas.

Galimas dalykas, dėl šių priežasčių užsienio valstybių žvalgai kurį laiką čia jautėsi drąsiai.

Istoriko monografijoje pateikiamas sąrašas net 87 Vokietijos agentų, kurie buvo sulaikyti Lietuvoje, taip pat Klaipėdoje, 1933–1939 m.

A.Anušauskas atkreipė dėmesį, kad to meto sovietų žvalgybai Klaipėdoje ne itin sekėsi.

Sovietai daugiau veikė per pogrindinę Komunistų partiją, kuri dažniausiai užsiėmė ir žvalgybine veikla.

Liūdnas "Martino" likimas

Vis dėlto Klaipėdoje ir pačios Lietuvos agentų veikla, įsiliejant į priešiškų valstybių organizacijas, buvo gana aktyvi ir net sėkminga.

Lietuvos saugumo policija nuo 1933 m. birželio į CSA (Christlich-Sozialistische Arbeitsgemeinschaft – Krikščionių socialistų darbininkų sąjunga) infiltravo savo žmogų – 20-metį Maxą Schneidereitą, slapyvardžiu "Martin".

Jaunasis Maxas Lietuvos saugumui už 100–150 litų teikė informaciją apie ryšius su Vokietijos nacionalsocialistais ir nacių jaunimo grupes Klaipėdos krašte.

Vis dėlto naciai M.Schneidereitą demaskavo, vėliau, tardomas gestapo, jis prisipažino, jog iš viso iš lietuvių už agentūrinį darbą yra gavęs 1 650 litų.

Jis nukankintas mirė kalėjime 1942 m. liepos 21 d. taip ir nesulaukęs mirties bausmės vykdymo sušaudant.

Vertas 20 tūkst. litų

Naciams įkliuvo ir kitas Lietuvai dirbęs agentas Klaipėdoje – Theodoras Hertelis (1918–1943), pasirašinėjęs "Diplomat" ir "Onos" slapyvardžiais.

Išvengęs giljotinavimo, ką tuo metu nacių tėvynės išdavikams taikė vokiečiai, jis buvo sušaudytas 1943 m. birželio 1 d.

T.Hertelis, kurį dar 1929-aisiais užverbavo Lietuvos saugumas, buvo Vokiečių nacionalsocialistinės darbininkų partijos emisaras Klaipėdoje.

1934 m. vasarį jis pabėgo į Vokietiją, tačiau už šnipinėjimą Lietuvai gestapas jį suėmė 1940 m. vasarą.

Savo monografijoje "Lietuvos žvalgyba 1918–1940" A.Anušauskas rašė: "Agentūros vedėjas Aleksandras Pankratovas liudijo, kad "T.Hertelis kaip agentas buvo tiek vertingas, kad mes šiuo klausimu nepaisėme jo veiklos." Už informaciją kas mėnesį gaudamas 400–600 litų (kai tuo metu agentai gaudavo po 50–100 litų) jis buvo vienas naudingiausių ir geriausiai apmokamų agentų Klaipėdos krašte. Jau vėliau gestapas suskaičiavo, kad 1929–1932 m. jam buvo sumokėta net 20 tūkst. litų. Tai buvo, ko gero, brangiausiai apmokamas Lietuvos agentas."

Likimas buvo nulemtas

Taigi agentams buvo atlyginama ir ženkliomis pinigų sumomis.

Istoriko įsitikinimu, tie žmonės tada veikiausiai netikėjo, jog A.Hitlerio nacionalsocializmas įgis tokią galią ir pačioje Vokietijoje.

Užverbuoti idėjiškai angažuotus žmones nėra paprastas dalykas.

"Tyrinėjant šią temą, mane bene labiausiai nustebino Lietuvos saugumo tarnybų profesionalumas, nes užverbuoti idėjiškai angažuotus žmones nėra paprastas dalykas, bet vis dėlto jiems tai pavyko padaryti. Ir tie per šimtas žmonių, kurie padirbėjo Lietuvos naudai, šį bei tą liudija", – dėstė A.Anušauskas.

Jis pridūrė, kad Vokietija Lietuvos žvalgybą tada įvardijo kaip vieną aktyviausių Rytprūsiuose greta Lenkijos.

Tad Lietuvos žvalgybos veikla tarpukario Klaipėdoje, kaip ir visoje to meto Lietuvoje, pasižymėjo intensyviomis kovomis su kaimyninių valstybių slaptosiomis tarnybomis bei sėkmingomis operacijomis.

Vis dėlto krašto likimas jau buvo nulemtas stambiųjų to laikmečio pasaulio politinės arenos žaidėjų, ir Lietuvos vyriausybė jau nebeturėjo jokių šansų išsaugoti savo valdžios Klaipėdos krašte.