Visoje Klaipėdos apskrityje aidi šūviai – dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės medžiotojai pliekia šernų bandas. Pajūrio medžiotojai jau pateikė 51 šerno mėginį, tačiau kol kas užkrato pėdsako neaptikta.

„Medžiotojai kone kasdien atveža mėginius. Daugiausia šernų buvo sumedžiota Klaipėdos rajono miškuose“, – aiškino Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža.

Medžiotojai yra apmokyti, kaip paimti šernienos mėginius. Jų tyrimų atsakymai gaunami po paros.

Tyrimams pateikiami du šerno inkstai, blužnis ir kraujo mėginys. Organai supakuojami. Pakuotes privalu suženklinti, kad būtų įmanoma atsekti, iš kokio miško šerno mėginys pateko.

„Medžiotojams dažniausiai kyla klausimų, ką daryti su mėsa, kiek laiko ją saugoti, kaip naudoti dezinfekuojančias priemones“, – pasakojo A.Bauža.

Specialistai įspėjo, kad medžiotojai dezinfekuotų batus, kuriais vaikščiojo miške, kad neparsineštų galimo užkrato.

„Šernas turi būti dorojamas tik pirminio žvėrių išdorojimo aikštelėse. Kailis, vidaus organai turi būti padėti į specialias atliekų duobes. Mėsą medžiotojai išsidalija, bet turi nevartoti, kol nebus tyrimo atsakymų. Mėsa supakuojama ir laikoma šaldytuve", – aiškino A.Bauža.

Klaipėdos regione priskaičiuojama apie 7 tūkst. 700 šernų.

„Tačiau gali būti ir daugiau, nes realiai niekas šernų negalėtų suskaičiuoti. Jau 3 tūkst. šernų yra iššaudyta. Pagal nurodymą šernų populiacija turi būti sumažinta 90 proc.“, – tikino A.Bauža.
Pajūrio regione yra 22 medžiotojų būreliai. Ne visi jie buvo patenkinti priverstine šernų medžiokle. Esą daugelis stengėsi, kad nebūtų iššaudytos šernų patelės, taip tikėdamiesi, jog žvėrienos užteks ilgam.

„Lietuvoje yra 30 tūkst. medžiotojų. Tiek pat, kiek ir šernų“, – juokėsi A.Bauža.