Išknisti cukrinių runkelių laukai ir dar neišnykę pėdsakai. Kieno tai darbas, ūkininkams atspėti nesunku.

„Pats savo akimis mačiau 30 šernų, šerniukų. Jie nebijo žmonių“, – teigė Kelmės rajono ūkininkų sąjungos vadovas Martynas Puidokas.

Ūkininkas Martynas šernus vaiko, kaip patys ūkininkai vadina, patrankomis, bet laukiniams padarams – nė motais. Pridaro žalos derliui ir dar perneša pavojingas ligas.

„Greičiausiai ir tas maras atsirado dėl to, kad populiacija yra ženkliai išaugusi“, – šnekėjo M. Puidokas.

Veterinarai aiškina, kad virusas įsimetė dėl kiaulių augintojų aplaidumo. Kiaules šėrė žole ir bulvėmis, kur knisosi šernai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Protrūkiai fiksuojami ūkiuose, kuriuose kiaulės laikomos savo reikmėms, – tai yra maži, nekomerciniai ūkiai. Didžioji problema, kad dėl šių protrūkių į ribojimo zonas pateko ir stambieji kiaulių laikytojai“, – kalbėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.

Ne išimtis ir didelis ūkis Kelmės rajone. 20 tūkst. kiaulių aptvaruose kurį laiką gyvens karantino sąlygomis. Ūkis pateko į apribojimų zoną.

„Mes iš ten negalėsime metus laiko eksportuoti kiaulių. Tiek mes negalime eksportuoti, tiek skerdyklos tos mėsos negali eksportuoti“, – aiškino bendrovės „Idavang“ direktorius Saulius Leonavičius.

Nei merai, nei žemės ūkio ministras nesiryžta skelbti ekstremalios situacijos. Nors veterinarai nieko gero nežada, maras plis ir į kitas šalies vietas.

„Maisto ir veterinarijos tarnyba dega įspėjimo signalą, kad Marijampolės, Šakių rajone taip pat gali tokių atvejų netrukus atsirasti“, – nurodė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

„Rajono savivaldybėse turime teigiamus atvejus šernuose. Ten, kur teigiami šernai, didelė rizika, kad virusas gali patekti ir į kiaulių laikymo vietas“, – aiškino P. Bušauskas.

Tai bus šešiaženklės sumos. Negaliu pasakyti, nežinau, kaip bus, bet tai bus šimtai tūkstančių.

Per pusę metų kiaulių maro protrūkių – daugiau nei pernai per visus metus. Įsisiautėjant marui, kyla grėsmė ne tik ūkiams, bet ir ekonomikai.

„Tai bus šešiaženklės sumos. Negaliu pasakyti, nežinau, kaip bus, bet tai bus šimtai tūkstančių“, – pabrėžė S. Leonavičius.

Šviežia mėsa esą parduotuvėse nebrangs, bet jei situacija negerės, gali stoti kiaulienos eksportas.

„Priskaičiuojame, kad ūkiai netektų nuo 2 iki 3 mln. eurų per 12 mėnesių. Jei ribojimai tęstųsi dar ilgiau, sumos didėtų“, – šnekėjo Lietuvos kiaulių augintojų asociacija vadovas Algis Baravykas.

K. Navickas kitą savaitę žada pagalbos priemones, neįvardindamas kompensacijų sumos. Pernai parama ūkiams viršijo milijoną eurų.

„Jos turėtų būti kompleksinės – vienos ribojimo steigtis naujiems ūkiams, o iš kitos pusės – laikantiems kompensavimas už prarastą galimybę laikyti kiaules“, – kalbėjo žemės ūkio ministras.

Ūkininkai ragina griežčiau kontroliuoti šernų populiaciją, iš kur ir kyla ligos.

„Tik daugėja žvėrių, medžiotojų mažėja, jie sensta. Medžiotojas dabar yra turbūt kaip keiksmažodis, nelabai jie ten ir susitvarko“, – sakė M. Puidokas.

Kiaulių maras žmonėms nepavojingas. Juo serga tik kiaulės ir šernai.