„Tikimės, kad šios premijos ne tik motyvuoja studentus rinktis aktualias temas, bet ir stiprina jų ryšį su Klaipėda, skatina domėtis miesto potencialu. Klaipėdai ypač svarbi stipri akademinė bendruomenė, todėl nuolat ieškoma būdų, kaip plėtoti ryšius su aukštosiomis mokyklomis, prisidėti skatinant rinktis miestui reikalingas studijų kryptis“, – sakė vicemerė V. Raugelė.

Premijos bus skirtos Klaipėdos universiteto, Klaipėdos valstybinės kolegijos, SMK aukštosios mokyklos, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, Lietuvos verslo kolegijos, LCC tarptautinio universiteto, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventams.  Darbų įvairovė – didžiulė. Studentai analizavo su vandenilio gamyba, požeminių komunikacijų, statinių skenavimu, dirbtinio intelekto pritaikymu, paslaugomis asmenims su negalia, aplinkosauga, patyčiomis, menu ir kitomis aktualiomis sritimis susijusias temas. Atrenkant geriausius darbus, vertintas darbo aktualumas ir pritaikomumas Klaipėdos miestui, darbo novatoriškumas.

Viena iš premiją pelniusių absolvenčių – Diliara Faizrachmanova teigė, kad įvertinimas skatina ir toliau domėtis pasirinkta tema. Premija įvertintas Diliaros darbas „Klaipėdos uosto ir Kuršių marių pramoginių laivų bei navigacinių struktūrų biologinių apaugimų tyrimas“.

„Labai patinka ir visada patikdavo hidrobiologija, invazinės rūšys. Biologinis apaugimas – labai aktuali problema, kurią reikia spręsti. Manau, kad duomenys, kuriuos aš gavau, tikrai yra pritaikomi. Viename pramoginiame laive galimai radome naują rūšį, kurios iki šiol nebuvo nustatyta Kuršių mariose. Tokie tyrimai labai reikalingi, būtina vykdyti monitoringą ir stebėti rūšių paplitimą. Labai malonu, kad į mano darbą atkreipė dėmesį, tai tikrai skatina judėti toliau, domėtis, manau, kad savo tolimesnes studijas irgi susiesiu su šia tema“, – sakė Klaipėdos universiteto absolventė D. Faizrachmanova.

Biologinis apaugimas – labai aktuali problema, kurią reikia spręsti.

Klaipėdos valstybinės kolegijos absolventas Mykolas Alsys gilinosi į temą  „Klaipėdos miesto dalies požeminių komunikacijų neinvazinis skenavimas ir 3D modelio sudarymas“. Mykolas sakė, kad jo darbo siekis – lengvesnis projektavimo procesas ateityje.

„Žinome, kad yra daug neatnaujintos informacijos apie tinklus, todėl norisi, kad ateityje būtų lengviau projektuoti, kad projektuotojams būtų lengviau matyti realų vaizdą, kaip kertasi komunikacijos. Tai aktualu projektuojant tiek pastatus, tiek garažus, požemines stovėjimo vietas. Dėl įvertinimo – buvau nustebęs, kad tiek galėjau pasiekti, tai tikrai skatina toliau eiti mokslus ir domėtis šia sritimi“, – sakė M. Alsys.

Klaipėdos universiteto absolventė Birutė Ruškytė, rašiusi darbą apie Klaipėdos miesto viešojo sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą aplinkosaugos srityje, tikisi, kad dėmesys jos darbui netgi paskatins kurtis daugiau nevyriausybinių organizacijų, veikiančių aplinkosaugos srityje.

„Jau kursinį darbą rašiau apie nevyriausybinių organizacijų aplinkosauginę komunikaciją, pastebėjau, kad trūksta įtraukties socialiniuose tinkluose, turime ir aplinkosauginių problemų, tad buvo įdomu šią temą išsamiau paanalizuoti. Dėl skirtos premijos tikrai labai apsidžiaugiau. Jautiesi įvertintas už darbą, tuo pačiu tai skatina atlikti daugiau tyrimų, kviečia tolimesnei diskusijai ir tų pačių nevyriausybinių organizacijų kūrimąsi galbūt paskatins, kas man būtų smagiausia“, – sakė B. Ruškytė. 

Darbus, kurie galėtų būti verti premijų, miestui siūlo pačios aukštosios mokyklos. Kiekviena įstaiga vertinimui gali pateikti iki 5 darbų. Šiais metais vertinimui iš viso sulaukta 22 darbų. Vertinimo komisiją sudaro ne tik savivaldybės specialistai, bet ir tarybos nariai, verslo atstovai.