Centrinėmis Klaipėdos gatvėmis einantys žmonės neturėtų atsipalaiduoti nė minutės. Vėjų nuolat gairinamame mieste nuo namų žyrančios čerpės ar krintantys betono luitai – kasdienybė. Net ir iki šiol saugiais laikyti centrinės Liepų gatvės namai jau kelia rimtą pavojų praeiviams, – vaikščioti čia rizikinga.

Rizikingiausia – senamiestyje

Byrančių pastatų yra ne tik centre, bet ir visame mieste. Nemažai pavojingų namų yra vadinamuosiuose Miško ir Alksnynės kvartaluose.

Prieš 40 metų iš raudonų plytų pastatyti daugiabučiai pasižymi tuo, kad nuo jų krinta plytgaliai.

Prasta padėtis ir bendrabučiuose. Tačiau didžiausią nerimą kelia pastatų būklė miesto centre.

Praėjusią savaitę ant šaligatvio nukrito didelis betono gabalas nuo Liepų gatvės 28 daugiabučio namo.

Ši pavojinga vieta buvo pažymėta dėmesį atkreipiančia „Stop“ juosta.

Daug namų, kurių konstrukcijos susidėvėjusios ir nuo kurių gali kristi atplaišos praeiviams ant galvų, yra J.Janonio, Sportininkų gatvėse.

Anksčiau tokių problemų kildavo ir M.Mažvydo alėjoje, Galinio Pylimo gatvėje.

Gyventojai nenori remonto

Klaipėdos savivaldybės Statinių priežiūros poskyrio vedėja Galina Čichun pabrėžė, kad daugiabučių namų fasadų ir bendro naudojimo konstrukcijomis turi rūpintis namo administratorius ar bendrijos. Jų darbuotojai turi stebėti padėtį, atlikti kasmetes apžiūras.

„Namų prižiūrėtojams tai svarbu. Būtent jie bus atsakingi, jei nukritusi konstrukcija sužalos žmogų“, – teigė vedėja.

G.Čichun akcentavo, kad, pamatęs atitrūkusias plytas ar tinką, namo prižiūrėtojas turi iš karto samdyti bokštelį ir pašalinti pavojingą konstrukciją.

„Didesniems fasadų remonto darbams sunkiai pritaria gyventojai. Būna, kad administratoriams tenka imtis už galvos. Ypač sudėtinga bendrabučių situacija. Ten gyventojų mokumas siekia tik 30 proc., o problemų – labai daug. Administratorius nežino, kokius darbus pirma atlikti. Gerai, kad buvo sutvarkyti Minijos gatvės 129, 147 namo balkonai. Būdavo baisu praeiti pro šalį, kad kas neužkristų“, – pastebėjo vedėja.

Siaubą kelia balkonai

Įmonės „Vitės valdos“, kuri prižiūri daug namų senamiestyje, direktorius Jevgenijus Sakovskis pasakojo, kad byrantys daugiabučių namų fasadai ir kitos konstrukcijos yra viso senamiesčio problema.

„Baisiausia, jog būstų savininkai nenori remontuoti fasadų dėl pavojingumo ar grožio. Nebuvo nė vieno atvejo, kad gyventojai inicijuotų tokius darbus“, – tvirtino direktorius.

Pasak J.Sakovskio, dažniausiai tinkas ar plytos krinta ne nuo fasadų, o nuo balkonų. Norint atlikti pastarųjų remontą kyla daug biurokratinių rūpesčių.

Balkono grindys priklauso bendro naudojimo konstrukcijoms, šoninės sienelės, jų viršus – gyventojų nuosavybė. Šie turi sutvarkyti savo turtą taip, kad nekeltų kitiems grėsmės.

Tačiau gyventojai neskuba investuoti į turtą, kuris yra už jų buto, lauke.

J.Sakovskis tvirtino, kad senamiestyje esantiems namams keliami didesni remonto darbų reikalavimai. Vis dėlto tai nėra kliūtis.

„Jei žmonės norėtų atlikti fasadų ar balkono remontą, visus leidimus gautume“, – pabrėžė vadovas.

Būtina skatinti renovaciją

Nuo pastato pradėjus kristi tinkui ar plytoms, namų valdos turi teisę remonto darbus atlikti be gyventojų sutikimo. Tačiau, anot J.Sakovskio, būtina vadovautis ir protingumo kriterijais.

„Jei defektas nėra didelis, atliekamas remontas. Jei problema didesnė ir darbai kainuoja daug, tuomet tik pašaliname tinką ar plytas, kad nekristų žmonėms ant galvų ar mašinų“, – tvirtino direktorius.

J.Sakovskio teigimu, jei nebus remontuojami, senamiesčio namai vis tiek kada nors subyrės.

„Dauguma Lietuvos namų yra tokie, kad pleistras nepadeda. Reikalinga operacija. Todėl būtina skatinti renovaciją. Tai pati efektyviausia priemonė“, – pridūrė direktorius.

Bauda – iki 15 tūkst. litų

Už pastatų nepriežiūrą gresia didelės baudos.

Nustačius tokį pažeidimą, savivaldybės specialistai surašo reikalavimą namo administratoriui pašalinti pavojingas konstrukcijas, nurodyti, kada bus atliekamas remontas.

Vėliau tikrinama, ar reikalavimas įgyvendintas.

„Jei remontas numatomas po kelerių metų, prašoma nuimti pavojingas konstrukcijas“, – teigė G.Čichun.

Už reikalavimo nepaisymą fiziniam asmeniui gresia bauda iki 7 tūkst. litų, juridiniam – nuo 5 tūkst. iki 15 tūkst. litų.

Tačiau specialistai bausti pažeidėjų neskuba.

„Dažniausiai reikalavimai įvykdomi. Pavojingos konstrukcijos pašalinamos“, – tikino G.Čichun.

Per metus savivaldybės Statybos priežiūros poskyrio specialistai patikrina apie 150 namų. Pusei jų nustatomi pažeidimai.