Krovininio geležinkelio iškeldinimas

Lietuvos geležinkelių bendrovė paskelbė, kad rengs studiją dėl geležinkelių poveikio Klaipėdos miesto centrinei daliai. Tai iš esmės yra susiję su jau seniau numatyta galimybe, kad iš Klaipėdos centro turėtų būti iškelta krovininio geležinkelio infrastruktūra.

Dabar vadinamąjį Klaipėdos geležinkelio mazgą sudaro Klaipėdos, Rimkų ir „Draugystės“ geležinkelio stotys, įvairios tarpstotės, jungiamieji keliai ir kelynai.

Klaipėdos geležinkelio mazgas yra vienas labiausiai išplėtotų panašaus tipo mazgų Lietuvoje, nes jis pritaikytas aptarnauti Klaipėdos jūrų uostą.

Iki šiol nemaža krovinių dalis į uostą patekdavo per Klaipėdos centrinę stotį. Dar 2020 m. Vyriausybė nutarė, kad visas geležinkelio krovininis transportas iš Klaipėdos centro turi būti iškeltas. Klaipėdos miesto centrinė geležinkelio stotis būtų palikta tik keleiviams priimti.

Perėjimas neturi pabloginti krovinių teikimo į uostą ir nepakenkti jo konkurencingumui. Toks planas palyginti lengvai galėjo būti įgyvendinamas prie Girulių įrengus naują geležinkelio stotį. Tam reikėjo iškirsti dalį Girulių miško, bet su tuo nesutiko gyventojai.

Dabar viena iš studijos užduočių bus ieškoti vietų, kur galėtų būti iškelta Klaipėdos miesto centrinėje dalyje esanti krovininių traukinių aptarnavimo infrastruktūra. Akcentuojama, kad tai nebebus Girulių miškas, nes jį numatyta išsaugoti. Ekonominė nauda negalinti įgyti prioritetą prieš gamtinių rekreacinių išteklių apsaugą.

Klaipėdos geležinkelio mazgo studija bus palyginti didelės apimties darbas, kuriam atlikti numatyta 420 dienų arba 14 mėnesių. Toks ilgas studijos rengimas numatomas todėl, kad jos metu, suradus alternatyvias Klaipėdos centrinės geležinkelio stoties iškėlimo vietas, būtų atliekamas ir jų strateginių pasekmių aplinkai vertinimas, analizuojami perkėlimo kaštai ir nauda.

Studijos užsakovai nori, kad būtų pateiktos ne mažiau nei 6 alternatyvos su skirtingomis techninėmis priemonėmis, kaip būtų mažinamas krovininio geležinkelio poveikis Klaipėdos miestui. Visais atvejais figūruotų Klaipėdos miesto centrinės stoties iškėlimas, nes be to išsiversti neįmanoma, jis numatytas valstybės strategijoje.

Klaipėdos geležinkelio stoties prekinio geležinkelio eismo iškėlimas iš Klaipėdos centro būtų tik viena iš studijos temų.

Klaipėdos uoste ir aplink jį ateityje gali atsirasti ir naujos geležinkelio stotys, ir intermodaliniai terminalai, ir europinė vėžė.

Naujos linijos ir stotys

Iš viso numatomos aštuonios pagrindinės studijos temos. Būtų analizuojama, kur Klaipėdoje turėtų būti diegiamos triukšmą mažinančios priemonės. Jau dabar jų yra nemažai įdiegta ties Stadiono, Geležinkelio, Herkaus Manto, Dariaus ir Girėno gatvėmis.

Šiuo metu į Klaipėdą veda pagrindinis vadinamasis IXB geležinkelio koridorius nuo Radviliškio per Kretingą. Ypač svarbu, kai juo atgabenti kroviniai, kuo mažiau kontaktuodami su Klaipėdos miestu, pasieks „Draugystės“ geležinkelio stotį. Galbūt pietinei daliai aptarnauti labiau galėtų būti naudojamas vadinamasis IA transporto koridorius nuo Radviliškio per Pagėgius į „Draugystę“. Bus analizuojama, ko reikia abiem geležinkelio privažiavimo magistraliniams keliams gerinti. Praeityje analizuojant Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtrą jau buvo teiktas siūlymas dėl Klaipėdos geležinkelio apylankos. Per kur ji eitų ir ar tokia linija būtų reikalinga, vėlgi, matyt, atsakys studija.

Planuojama išanalizuoti ir atskirų Klaipėdos geležinkelio stočių, ir nuo jų į uostą einančių Pauosčio, Anglinės, Perkėlos kelynų plėtojimo galimybes.

Prie geležinkelio magistralinių tinklų planuojama prijungti ir Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną. Joje būtų įrengta tiek keleivinė, tiek krovininė stotys.

Dar viena geležinkelio vystymo uoste naujovė būtų tai, kad planuojama įrengti intermodalines stotis arba pasiūlyti vietas, kur jos galėtų būti. Siekiama, kad kuo daugiau krovinių iš laivų būtų perkeliama ant geležinkelio platformų, perimant juos iš sunkiojo automobilių transporto. Šiokios tokios krovinių intermodalinio gabenimo galimybės šiuo metu jau yra prie Centrinio Klaipėdos terminalo.

Europinė vėžė Klaipėdoje

Visiškai nauja būtų tai, kad studijoje planuojama analizuoti, kur ir kaip Klaipėdos geležinkelio mazge, įskaitant prieigas į uostą, galėtų būti diegiama europinė 1 435 mm pločio geležinkelio vėžė. Klaipėdoje būtų numatoma ir tokiai vėžei reikalinga infrastruktūra.

Iki šiol į Klaipėdą veda tik rusiška 1 520 mm vėžė. Jos reikšmė smarkiai sumažėjo dėl geopolitinių pokyčių, kurie vyksta Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą. Krovinių gabenimas rusiškąja 1 520 mm vėže iš esmės yra nutrūkęs tiek iš Baltarusijos, tiek iš Rusijos. Neliko jokių šaudyklinių traukinių, kaip „Vikingas“, „Merkurijus“, „Saulė“ ir panašiai.

Europinė 1 435 mm pločio geležinkelio vėžė būtų reikšmingesnė, nes ja per Klaipėdos uostą ir Lenkiją galėtų judėti nemažas kiekis krovinių Ukrainai bent iki jos sienos.

Nuo Lenkijos sienos iki Kauno yra nutiesta europinė 1 435 mm pločio geležinkelio vėžė. Numatyta tiesti atšaką nuo Kauno iki Vilniaus. Kalbų lygiu užsiminta, kad atšaka galėtų būti tiesiama ir iki Klaipėdos.

Klaipėdos geležinkelio mazgo studija, kuri, tikėtina, dar šiemet bus pradėta rengti, apie 2025 m. jau pateiks aiškesnį atsakymą, kada, per kur ir kaip Klaipėdoje turėtų būti plėtojama europinė 1 435 mm pločio geležinkelio vėžė.