Antrasis renovacijos etapas pagal naująjį modelį uostamiestyje, panašu, patyrė fiasko. Klaipėdos savivaldybė sulaukė tik dviejų namų paraiškų dėl pastatų atnaujinimo.

Praėjęs penktadienis buvo paskutinė diena, kai buvo galima teikti prašymus dėl dalyvavimo antrajame renovacijos pagal naująjį modelį etape. Jų gauta tik du.

Vienas iš namų yra įkūręs bendriją, kitą administruoja namų valda.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda tvirtino, jog šis skaičius gali būti dar ne galutinis. Dar nėra aišku, kiek namų tokius prašymus pateikė administratoriams.

„Dar neturime oficialių pranešimų iš namų valdų. Pirmadienį turėsime galutinius skaičius. Papildomai klausime administratorių“, – tvirtino direktorius.

Klaipėdos savivaldybės Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėja Violeta Gembutienė tvirtino, jog susidomėjimas galimybe renovuoti namus buvo didelis.

Klaipėdiečiai skambino, klausinėjo. Tikėtasi, kad daugiau namų pateiks paraiškas.

„Tikėjomės, kad bus antplūdis, bet taip nėra. Informacijos apie šią galimybę tikrai netrūko“, – pabrėžė V.Gembutienė.

Antrojo etapo metu buvo taikomi šiek tiek mažesni reikalavimai nei pirmojo. Į paramą iki 40 proc. renovacijos darbams galėjo pretenduoti namai, kurie vieno kvadratinio metro apšildymui suvartoja mažiau nei 150 kilovatvalandžių per metus. Nebebuvo kreipiamas dėmesys, ar namas yra senamiestyje.

Buvo teigiama, kad pirmenybė teikiama parodžiusiems iniciatyvą namams. Planuota, jog antrojo etapo metu pagal naująjį modelį norės atsinaujinti apie 20 namų.

„Pasirodo, žmonės abejingi. Jie tingi ką nors daryti patys. Viskuo abejoja. Reikia, kad kas nors už juos galvotų, darytų, siūlytų. Tai puiki galimybė renovuoti namus. Juolab kad gyventojams nereikia užstatyti savo butų, darbai sąskaitų neišaugins – reikės mokėti tiek, kiek pernai mokėjai už šilumą“, – dėstė L.Dūda.

Pasak jo, investiciniai projektai, kurie buvo rengiami 24 savivaldybės atrinktiems namams, parodė, kad galima sutaupyti iki 66 proc. šilumos.