Būsimo chemiko septyniolikmečio Dovydo Drakšo ambicijoms amžiaus ribų nėra. Šiemet jaunuolis baigė Klaipėdos licėjų ir įstojo į vieną geriausiai pasaulyje vertinamų Kembridžo universitetą. Jo absolventai – tokie gamtos mokslų korifėjai kaip I.Newtonas ar Ch.Darwinas. Kas žino, galbūt ir lietuvis papildys šių išradėjų gretas; mat gabus klaipėdietis prasitarė ateityje norįs kurti vaistus, gal net nuo vėžio. D.Drakšas skina pergales tarptautinėse chemijos olimpiadose, o solidžią krūvelę medalių papildė tik ką iš Azerbaidžano parsivežtas auksinis laimėjimas.

Medaliai – ne naujiena

– Neseniai grįžote iš Azerbaidžano. Spėjote pasižvalgyti po šalį?

– Turėjome pakankamai laisvo laiko. Įdomu palyginti, nes prieš porą mėnesių svečiavausi Armėnijoje. Tai nepaprasto grožio šalys, tačiau pastaroji yra ganėtinai skurdi. Kažko panašaus tikėjausi ir Azerbaidžane, tačiau nustebau išvydęs kiek kitokį vaizdą. Pasirodo, tai moderni ir įvairialypė šalis. Čia senovinis paveldas persipina su vakarietiška architektūra. Praleidome dešimt dienų, tad turėjome laiko ne tik dalyvauti chemijos olimpiadoje, bet ir pažinti šalį. Mus, keturių lietuvių komandą, lydėjo Vilniaus universiteto profesorius. Kalbant apie pergales, džiaugiuosi pelnytu aukso medaliu. Kitiems trims lietuviams atiteko bronza, tai irgi gražus laimėjimas.

– O ką veikėte Armėnijoje?

– Ten vyko kita chemijos olimpiada. Tenka nemažai pakeliauti dalyvaujant tarptautinio masto konkursuose. Dauguma, išgirdę apie laimėjimus, stebisi. Tačiau nereikia apsigauti. Kaip žinoma, mokslinėse olimpiadose medalius vieno konkurso metu gali laimėti ir daugiau žmonių.

– Kur dar teko pabuvoti?

– Praėjusiais metais viešėjau Vietname, taip pat esu buvęs Irane, Graikijoje, Liuksemburge, porąkart Rusijoje. Kiekviena valstybė turi savo išskirtinumų, todėl patirtis neįkainojama. Be to, sutinki bendraminčių. Netgi susipažinau su savo būsimais bendramoksliais Kembridže.

Praleido dešimtą klasę

– Ko gero, kelionės įveldavo į jūsų gyvenimą chaoso, juk tekdavo išvykti ir pamokų metu?

– Taip, kartais olimpiados dubliuodavosi su mokykla. Išvykos trukdavo net ir porą mėnesių, nes susidėdavo ir respublikiniai, ir tarptautiniai konkursai. Per tiek laiko gali stipriai atsilikti, nes mokymosi tempai irgi nemaži. Todėl grįžus tekdavo skubiai visus vytis. Bet viskas išsprendžiama.

– Sugebėjote iš devintos klasės "peršokti" į vienuoliktą.

– Nusprendžiau, kad galiu tai padaryti. Tiesiog atsiskaičiau visus mokyklinius dalykus, kurie buvo privalomi, ir išlaikiau dešimtos klasės egzaminus. Tiesa, dėl to vienuoliktoje klasėje mokytis buvo nelengva.

– Kaip visur suspėjate?

– Tiesiog darai, ir tiek. Aišku, tekdavo ir naktimis pasėdėti, net mama dėl to pykdavo. Raginti mokytis manęs tėvams nereikėjo. Tačiau dabar baigėsi visos olimpiados, dvyliktos klasės brandos egzaminai, atėjo ramesnis laikotarpis. Į Angliją mokytis išvykstu tik spalį, tad turiu nemažai laisvo laiko, dažniau susitinku su draugais. Apskritai šiemet tapau daug laisvesnis, juk paskutiniai metai su draugais, norisi išlaikyti tą ryšį. Taip pat stengiuosi išnaudoti laisvesnes dienas ir gilintis į kitas nepažinias sritis – literatūrą, ypač grožinę. Susidomėjau A.Camus ir H.Hesse kūryba. Reikia plėsti akiratį, vien tiksliaisiais mokslais sotus nebūsi. Noriu atrasti savo kitą pusę.

Rytais – 8 kilometrai

– Ar žinai, kokia ji?

– Na, kad ir sportas. Žaidžiu tenisą, tai visos šeimos hobis. Anksčiau dalyvaudavau varžybose, bet pradėjo trūkti laiko. Patinka ir futbolas ar krepšinis. Vasarą stengiuosi rytais prasibėgti. Gyvenu už miesto, Žaliajame Slėnyje, kur nepaprastai graži gamta, todėl sportuoti rytais – vienas malonumas. Turiu savo aštuonių kilometrų maršrutą, kuris padeda prabusti. Vėliau galima kibti į darbus. Žiemą slidinėju, su šeima vykstame į Italijos ar Austrijos Alpes. Pamenu, turėjau ir traumų, susilaužiau raktikaulį, mat nesu jau toks įgudęs slidinėtojas. Tiesą sakant, nors ir gimiau pajūryje, labiau nei vasara man patinka šaltos ir saulėtos žiemos dienos, kai blizga sniegas. Gaila, kad tokių dienų metuose mažai. Taip pat išmokau groti gitara, ji mane atpalaiduoja. Perėmiau šį pomėgį iš savo vyresniojo brolio. Mėgstu gypsy jazz stilių, kuris – tarsi begalinė improvizacija, grodamas gali maksimaliai atskleisti savo kūrybiškumą.

Mokslams ims paskolą

– O chemijoje daug improvizacijos?

– Galima ir taip teigti. Pavyzdžiui, laboratoriniuose darbuose. Nors viskas yra tiksliai aprašyta knygose, tačiau improvizacijos gana daug. Todėl konkursuose chemikai ir pasirodo skirtingai. Kritinėse situacijose tenka nukrypti nuo nurodymų.

– Kaip apsisprendėte studijuoti Anglijoje?

– Jau nuo mažumės svajojau studijuoti geriausiame pasaulio universitete ir to visada siekiau. Aštuntoje klasėje susipažinau su chemija, sutikau bendraminčių, kurie jau studijavo Kembridžo universitete. Ši mokslo įstaiga turi studijų programą, kuri itin patraukli besidomintiesiems gamtos mokslais. Todėl ilgai nedvejojau. Pastangos, matyt, nenuėjo veltui, įstojau. Kadangi Anglijoje sudaromos geros sąlygos studentams pasiimti ir grąžinti paskolas, nutariau pasinaudoti šia galimybe. Mokslas čia nėra pigus, tačiau taip galėsiu padengti tas išlaidas.

– Kokie reikalavimai keliami norintiesiems studijuoti Kembridžo universitete?

– Didelis privalumas – tarptautiniai laimėjimai, taip pat reikia parašyti motyvacinį laišką ir atvykti į pusvalandžio trukmės individualų pokalbį. Jo metu tikrinamas ne bendras išprusimas, bet labiau mokslinės žinios. Man šis interviu ne visai nusisekė. Nors sunku pasakyti, kaip pasirodžiau. Nėra sukurtos tikslingos atskaitos sistemos, pagal kurią galėtum nuspręsti, ar esi vertas Kembridžo. Manau, man tiesiog pasisekė.

– Greitai paliksite namus. Nesibaiminate naujų potyrių, svetimos aplinkos?

– Kiek baugu, bet vienoje olimpiadoje sutikau žmonių, su kuriais studijuosiu ir, pasirodo, net gyvensiu drauge. Tarp jų yra ir lietuvių. Todėl neturėčiau jaustis ten svetimas. Be to, tai mano gyvenimo siekiamybė, todėl baimė negali priversti jos atsižadėti. Ypač kai svajonė jau ranka pasiekiama.

Vėliau trauks į JAV?

– Ateityje planuojate ten pasilikti?

– Kas žino, ko gero, tęsiu studijas. Galbūt net išvyksiu į Ameriką. Rinkdamasis aukštąją mokyklą, svarsčiau iškart studijuoti JAV, tačiau pabijojau didelės atskirties nuo namų.

– Tektų santūriau švęsti gimtadienius, juk esate gimęs rugsėjo 11-ąją.

– Ir šiaip nesu didelis vakarėlių mėgėjas, su draugais leidžiame laiką ramioje aplinkoje. Dideliuose žmonių susibūrimuose jaučiuosi nejaukiai.

– Dauguma JAV studentų, baigę mokyklą, neskuba stoti, iš pradžių pakeliauja, susivokia. Ar jums nekilo tokių minčių?

– Baigus mokyklą neverta stačia galva nerti į studijas, jei nežinai, ko nori. Tuomet iš tiesų pravartu pakeliauti. Dauguma jaunų žmonių nėra tikri dėl savo pasirinkimo. Pats su šia dilema nesusidūriau. Visada buvo aišku, kur eiti. To nuopelnas ir mokykla, kurioje man buvo suteiktos sąlygos tobulėti kaip mokiniui ir asmenybei. Pamokos vykdavo dešimties bendraklasių būrelyje, todėl kiekvienas mūsų sulaukdavome dėmesio ir papildomų konsultacijų iš mokytojo.

– Ar aplinkiniai neklijuoja "moksliuko" etiketės?

– Mano aplinkoje tokio požiūrio seniai nebėra. Nors kartais girdžiu nemažai stereotipinių kalbų apie savo mokyklą, neva esame "moksliukų bendruomenė". Tačiau nuomonė pasikeičia geriau mus pažinus. Apskritai Klaipėdoje sukuriamos gana geros sąlygos tobulėti mokiniams, tačiau jei kalbėtume apie tolimesnę perspektyvą, jau liūdniau.

– Kur save įsivaizduojate ateityje?

– Galbūt tai galėtų būti vaistų kūrimas, nors dar negaliu atsakyti. Chemija – labai plati sritis. Ji susijusi su naujausiomis technologijomis, fizikos ir biologijos mokslais. Gal vėžinių ligų gydymo srityje. Besimokydamas universitete tikiuosi apsispręsti. Galbūt net atrasiu save kitoje srityje.

Konkurentas – Ch.Darwinas

– Tuomet ne tik aukso medalis, bet ir Nobelio premija būtų įteikta.

– Kiek žinau, tai nėra paprasta. Ko gero, prireiks daugiau sėkmės. Apskritai, manau, daugelį Nobelio premijos laureatų tiesiog lydėjo sėkmė, gal buvo veikiami gyvenimo jėgų. Šiais laikais atrasti ką naujo tampa vis sunkiau, dauguma sričių jau yra užimtos. Todėl ir mūsų kartai kiek sudėtingiau. Jei prieš pusę amžiaus vyko chemijos išradimų bumas, šiuo metu – fizikos. Man teks dar daug paplušėti.

– Ar maksimalizmas kartais neapsunkina?

– Veikiausiai nepamaišytų į viską žvelgti paprasčiau. Dažniausiai perfekcionizmas trukdo, ypač kai kas nors nepasiseka. Tuomet ir nusivylimas didesnis. Bet stengiuosi pats priimti sprendimus ir pats už juos nešti atsakomybę.

– Ką dar esate suplanavęs vasarai?

– Po kelių savaičių keliausime su tėvais į Namibiją, Afrikos šalį. Manau, tai bus netradicinė patirtis.

Vizitinė kortelė

Gimė 1997 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdoje.

2015 m. baigė Klaipėdos licėjų; įstojo į Kembridžo universitetą Didžiojoje Britanijoje.

Nacionalinių ir tarptautinių mokslinių olimpiadų prizininkas mokėsi Klaipėdos licėjuje.

2012 m. pelnė bronzos medalį tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje Irane IJSO.

2013 m. pelnė sidabro medalį 11-oje ES gamtos mokslų olimpiadoje Liuksemburge EUSO.

2014 m. pelnė sidabro medalį 12-oje ES gamtos mokslų olimpiadoje Graikijoje EUSO.

2014 m. pelnė sidabro medalį 48-ojoje tarptautinėje D.Mendelejevo chemijos olimpiadoje Rusijoje IMChO.

2015 m. pelnė sidabro medalį 49-ojoje tarptautinėje D.Mendelejevo chemijos olimpiadoje Armėnijoje IMChO.

2013 m. pelnė sidabro medalį 45-ojoje tarptautinėje chemijos olimpiadoje Rusijoje IChO.

2014 m. pelnė bronzos medalį 46-ojoje tarptautinėje chemijos olimpiadoje Vietname IChO.

2015 m. pelnė aukso medalį 47-ojoje tarptautinėje chemijos olimpiadoje Azerbaidžane IChO.