„Pagal įstatymus iki gruodžio 1-osios mes turėsime peržiūrėti (egzaminų – BNS) išlaikymo kartelę“, – po susitikimo su šalies vadovu penktadienį žurnalistams sakė R. Popovienė.

„Mes turime išsiaiškinti užduočių rengimo bazę, kodėl tokie buvo dideli sunkumai abiturientams išlaikyti (egzaminus – BNS). Mes taip pat peržiūrėsime ir vertinimo sistemą. Taip pat dirba ekspertai, kurie taip pat įvertins ir visą užduočių duomenų bazę“, – teigė ji.

Pasak ministrės, peržiūrint užduočių duomenų bazė bus remiamasi tarptautine patartimi.

„Jau dabar Nacionalinė švietimo agentūra yra sudariusi sutartis ir su tarptautiniais partneriais tam, kad galėtų remtis ir užsienio šalių patirtimi, rengiant mūsų visų egzaminų užduočių bazę, kad tai būtų nuoseklus procesas, o ne kiekvienais metais būtų vykdoma taip chaotiškai“, – teigė R. Popovienė.

BNS skelbė, kad liepą paskelbus šių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, paaiškėjo, jog kiekvienam abiturientui prie kiekvieno egzamino, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultato pridėta po dešimt taškų.

Vertinimo komiteto pirmininkas, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius tuomet teigė, kad nepridėjus dešimties taškų, būtų itin didelis neišlaikiusiųjų skaičius.

Šalies vadovo vyriausioji patarėja švietimui, mokslui ir kultūrai Jolanta Karpavičienė dar kartą pakartojo, kad prezidentas šią situaciją vertina neigiamai.

„Prezidentas jau yra ne kartą išsakęs nuomonę, kad ta situacija, kuri susiklostė šių metų pavasarį, iš tikrųjų yra bloga, ji išryškina gilesnes problemas, – kalbėjo J. Karpavičienė. – Tas sprendimas, kuris buvo padarytas, jisai yra tikrai laikinas ir šiemet skirtas. Ministrė pristatė, kokie yra ateities tiek trumpalaikiai, tiek ilgalaikiai tikslai.“

„Ilgalaikiam sprendimui (...) yra sudaryta darbo grupė iš mokslininkų, ekspertų, kurie jau dabar pradės dirbti rugsėjo 4-ą dieną tam, kad mes turime numatyti, kuria linkme mes turime eiti, kad egzaminų sistema, organizavimas ir vykdymas būtų nuosekli, kad nekeltų streso ir įtampos švietimo bendruomenei“, – tikino R. Popovienė.

Susitikimo metu, anot J. Karpavičienės, taip pat buvo iškelta idėja, kad reikėtų atskirti bendrojo ugdymo mokyklų baigimo procesą nuo stojimo į aukštąsias mokyklas.

„Tai yra viena iš galimų ateities perspektyvų, apie tai reikia konceptualiai diskutuoti“, – sakė ji.