Karyba senajame Mėmelyje

Daugelyje Europos muziejų dažniau pristatomos senosios gynybos sistemos atributai – šarvai, kardai, patrankos.

Klaipėdos muziejuose arba Lietuvos muziejuose apie Klaipėdą to beveik nėra. Bent kariniame pristatyme tarsi nubrėžta riba – Mėmelis iki 1923 m. ir Klaipėda po tais metais įvykusio sukilimo.

Požiūris į iki sukilimo buvusio Mėmelio / Klaipėdos gynybinius eksponatus primena  požiūrį į bendrą istoriją, kuri tarsi skirstoma į senąją ir lietuviškąją. Senoji istorija – tai laikotarpis nuo Mėmelburgo pilies įkūrimo 1252 m. iki 1923-iųjų sukilimo.

Šis laikotarpis ilgas, suskirstytas į įvairius etapus su ekonominio pakilimo ir nuosmukio laikotarpiais, su žymiomis asmenybėmis, kurios iš Mėmelio istorinio periodo vis labiau pripažįstamos ir mūsų laikais.

Apie senąją Mėmelio / Klaipėdos gynybą šiek tiek istorinės medžiagos yra pateikta ir Lietuvos jūrų, ir Pilies muziejų eksponatuose.

Iš šalies žvelgdamas gali pastebėti, kad iš Mėmelio istorinio konteksto bene mažiausiai ekspozicinių faktų pateikiama apie tų laikų karius, gynėjus, jų ginklus. Tas laikotarpis anaiptol nėra baltosios dėmės.

Visais laikais egzistavo Mėmelio / Klaipėdos miesto gynėjai, pradedant nuo ordino karių, o toliau iki Prūsijos karo tarnautojų. Karių – miesto gynėjų būta ir Klaipėdos pilyje, ir Kopgalio tvirtovėje, ir kituose objektuose. Mėmelio gynėjai kovėsi ir su žemaičiais, ir su užpuolikais iš jūros, su carinės Rusijos kariuomene.

Kopgalio tvirtovės reikšmė

Iš istorijos žinome, kad maždaug iki XVIII a. karybos technika buvo primityvoko lygio. Į kovą dažniausiai stodavo vyras prieš vyrą su kardais ir kitokiais žmones naikinančiais įrankiais.

Kai kuriuose kraštuose buvo sukurtos akmens svaidyklės ir į jas panašūs įrankiai, bet jie labiau naudoti masiniuose antpuoliuose prieš pilis ir didelius miestus.

Vertybė: Nerijos fortas yra vienas ryškiausių karinių objektų, iš XIX a. išlikusių Klaipėdoje, pavyzdžių. LJM nuotr.

Iki XVIII a. vienintelis Mėmelio gynybos objektas buvo pilis. Apie tai, kad reikėtų įrengti įtvirtinimus nuo jūros prie įplaukos į Kuršių marias, pradėta kalbėti tik 1719 m., kai kariuomenės generolai pranešime Prūsijos karaliui pasiūlė Kopgalyje įrengti karinius įtvirtinimus. Jų siūlymas nebuvo išgirstas.

Tik 1811–1812 m. Napoleono karų laikotarpiu Kopgalyje buvo iškastas griovys ir supiltas pylimas. Jis ilgai neišsilaikė. Apželdintoju ir Klaipėdos uosto statybos inspektoriumi dirbęs

Karlas Heinrichas Veitas rašė, kad 1821 m. iš pylimo neliko nė žymės.

Nerijos fortas Kopgalyje, anuomet vadintas Vilhelmo fortu, pradėtas statyti 1865 m. Šiandien šiame forte yra įkurta Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicija. Kaip eksponatai pristatomos ir kelios senos patrankos. Pirmosios patrankos forte atsirado 1866 m. Prasidėjus Austrijos–Prūsijos karui jas reikėjo skubiai atgabenti į dar nebaigtą statyti fortą. Galutinai fortas buvo užbaigtas XIX a. pabaigoje, tačiau kokiuose nors koviniuose veiksmuose jis taip ir nepanaudotas.

Ekspozicija: Nerijos forto pristatymas Lietuvos jūrų muziejuje. LJM nuotr.

Žinoma, kad buvo suformuota forto įgula, kurioje buvo įkurdinta viena pėstininkų ir dvi artilerijos kuopos. Forto kieme buvo pastatytas kazematas, kur gyveno forto įgula. Žinoma apie kieme įrengtą parako sandėlį. Forte buvo įrengtos 8 pozicijos pabūklams, kurie buvo nukreipti į jūros pusę.

Apie Kopgalio forto išdėstymą išsamų pristatymą yra parengęs Lietuvos jūrų muziejaus laivybos istorijos skyriaus muziejininkas istorikas Dainius Elertas. Apie Kopgalio tvirtovės gynybą šiek tiek medžiagos yra pristatoma prie įėjimo į šią tvirtovę, o kartu ir į Lietuvos jūrų muziejų.

Prieškario ir nūdienos eksponatai

Apie senąją Mėmelio / Klaipėdos gynybą truputį istorinės medžiagos yra pateikta ir Pilies muziejuje.

Kituose Klaipėdos ir Lietuvos muziejuose kokių nors eksponatų iš Klaipėdos gynybinio gyvenimo iki XIX a. laikotarpio sunku tikėtis surasti.

Kaune esančiame Vytauto Didžiojo karo muziejuje dominuoja medžiaga apie 1923 m. sausio 15-osios sukilimą, po kurio Klaipėda prijungta prie Lietuvos. Sukilime, be klaipėdiškių, dalyvavo ir savanoriai Lietuvos šauliai bei Lietuvos kariuomenės kariai.

Daug dėmesio skiriama Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms ir jų užuomazgoms XX a. pirmoje pusėje, jų istorija prasidėjo nuo pirmojo karinio laivo "Prezidentas Smetona".

Vytauto Didžiojo karo muziejus kartu su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi yra parengęs ir pristatė parodą "Lietuvos kariuomenė Klaipėdoje 1923–1939 m.".

Nuo 1923 m. kovo 1 d. Klaipėdos krašte buvo dislokuotas 7-asis pėstininkų Žemaičių Kunigaikščio Butigeidžio pulkas. Jis įsikūrė Klaipėdoje buvusiose Vokietijos kareivinėse ir Macikų dvare prie Šilutės. Nuo 1934 m. gegužės Klaipėdoje buvo dislokuotas 6-asis pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margirio pulkas.

Nūdiena: karinę istoriją po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pristatantis laivas "Sūduvis". Vidmanto Matučio nuotr.

Žymiu istoriniu įvykiu tapo ir šiemet per Klaipėdos miesto 770-ąjį gimtadienį ir Jūros šventę atidaryta Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicija buvusiame Lietuvos kariuomenės minų paieškos laive "Sūduvis". Muziejinis eksponatas yra jau pats 1956 m. Vokietijoje, Brėmene, statytas laivas, kurio autentiškumas išlaikytas, paliktos senosios detalės, įranga, interjeras. Šis laivas užpildys ir tam tikrą jau mūsų dienų Klaipėdos gynybinės istorijos vakuumą.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį ", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.