Taip jis kalbėjo trečiadienį vykusiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje.
„Apjungimo plano įgyvendinimui reikalingas papildomas finansavimas. (...) Visas šitas paketas (...) – 28 mln. eurų“, – sakė A. Šimaitis.
Bazinio atlyginimo koeficientų sulyginimui reikalingi 4 mln. eurų, per dvejus su puse metų šis poreikis sieks 16 mln. eurų.
Įstaigą palikti ketina 200 darbuotojų, jų išeitinėms reikalinga daugiau nei 2 mln. eurų, tačiau, anot A. Šimaičio, šią sumą jau pažadėjo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Dar beveik 12 mln. eurų reikalinga įrangos įsigijimui ir patalpų pritaikymui po įstaigų jungimo.
„Jeigu šitos išlaidos nebūtų skirtos, tai mano asmeninė prognozė, kad realus ligoninės atsigavimas gali trukti nuo septynių iki dešimt metų. (...) Visu šitu laikotarpiu bus labai sudėtinga vystyti tolesnę paslaugų plėtrą ir atliepti Vakarų Lietuvos gyventojų poreikius“, – kalbėjo A. Šimaitis.
A. Šimaitis teigė, kad neseniai ligoninėje atliktas auditas, parodęs, kad 2025 metais įstaiga gali būti nemoki.
„Jeigu yra finansinė injekcija, tai ir mūsų įsiskolinimai būtų gerokai mažesni, viskas greičiau vystytųsi, tai atsigavimas būtų iki penkerių metų su sėkminga paslaugų plėtra“, – sakė ligoninės vadovas.
Anot jo, jei valstybė skirtų minėtus 28 mln. eurų, atsigavimas truktų iki penkerių metų.
Jeigu šitos išlaidos nebūtų skirtos, tai mano asmeninė prognozė, kad realus ligoninės atsigavimas gali trukti nuo septynių iki dešimt metų.
„Visu šitu laikotarpiu mes galėtume vystyti paslaugų plėtrą“, – kalbėjo A. Šimaitis.
Ligoninės vadovas taip pat teigė, kad šiuo metu ligoninės įsiskolinimai siekia 5,8 mln. eurų ir kiekvieną mėnesį ši suma paauga puse milijono eurų.
„Kol kas čia didžiulį darbą atlieka mūsų Finansų skyrius, pavyksta atidėti, kalbėtis su tiekėjais, bet šis procesas gali būti vis labiau sudėtingesnis, jeigu auga įsiskolinimai“, – sakė A. Šimaitis.
Pasak jo, taip pat auga atlyginimų neišmokėjimo rizika per artimiausią pusmetį.
„Įsibėgėti visiems tiems pokyčiams ir pasiekti maksimalų ekonominį efektą užtruks laiko“, – kalbėjo ligoninės vadovas.
Anot jo, be papildomų finansinių injekcijų, ligoninės skolos 2031 metais pasieks iki 50 mln. eurų.
SAM antradienį paskelbė, kad ketina papildomai skirti apie 4 mln. eurų Klaipėdos universiteto ligoninės informacinei sistemai kurti ir darbuotojų išeitinėms išmokoms kompensuoti.
Praėjusią savaitę Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus pranešė, kad septynių pajūrio savivaldybių merai kreipėsi į centrinę valdžią prašydami skirti papildomų lėšų išeitinėms kompensacijoms ir patalpų pritaikymui Klaipėdos universiteto ligoninėje.
Uostamiesčio vadovas tvirtino, kad ligoninėje yra susidaręs „didesnis nei 16 mln. eurų nuostolis“.
A. Vaitkus dėl šios situacijos kaltino sveikatos priežiūros įstaigų reorganizaciją, kurios metu sujungtos Klaipėdos universitetinė, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligoninės.
Naujausi komentarai