Kaip teigė projektą parengusi Kultūros ministerija, tai suteiks galimybę perimti pastatus visuomenės poreikiams, taip pat – pastatus išsaugoti pritaikant visuomenės kultūriniams poreikiams ir lankymui.

Klaipėdos pašto stoties statinių kompleksas jau anksčiau Vyriausybės sprendimu buvo paskelbtas kultūros paveldo paminklu, šiuo metu jis nėra naudojamas pašto veiklai.

Šiuo metu pastatą valdo Lietuvos paštas, tačiau jis realiai nenaudojamas.

„Klaipėdos pašto stoties statinių kompleksą įtraukus į sąrašą bus užtikrinta kultūros paminklo apsauga, taip pat turės teigiamos įtakos jo tvarkybos efektyvumui, informacijos sklaidai, Lietuvos istorijos pažinimui, turizmo plėtrai“, – teigia ministerija.

Tiek Klaipėdos, tiek Kauno centrinių paštų pastatus Kultūros ministerija ketina išpirkti iš Lietuvos pašto, kad galėtų juos pritaikyti visuomenės poreikiams.

Pernai parengtos galimybių studijos dėl tolesnės šių pastatų veiklos.

Klaipėdos pašto rūmuose, galimybių studijos rengėjų siūlymu, būtų galima įkurti garsaus astronomo Friedricho Wilhelmo Argelanderio (Fridricho Vilhelmo Argelanderio) menų ir mokslo centrą, kitos numatytos alternatyvos – menininkų rezidencijos arba komunikacijos centras.

Šis centras pristatytų pašto kaip svarbaus navigacinio ir technologinio objekto idėją, drauge supažindindamas su garsaus astronomo asmenybe. Centre būtų pristatomos įvairios technologijos, jungtųsi menas ir mokslas, istorija bei modernumas.

Viliamasi, kad šiame centre lankytųsi moksleiviai ir studentai, jis pritrauktų menininkus ir mokslininkus, taip pat miesto gyventojus ir svečius.

Anksčiau Lietuvos paštas buvo nusprendęs parduoti tris pastatus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tačiau dalis politikų, taip pat paveldosaugininkai pasisakė už jų išsaugojimą visuomenės reikmėms.