Tarp sostinėje prie pagrindinių politinių partijų būstinių piketavusių pareigūnų klaipėdiečių nebuvo. Apskrities policininkai neturėjo laiko ginti savo teises.

Piketui mamadienių neaukojo

Lietuvos policijos profesinės sąjungos ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos organizuotas piketas vakar Klaipėdos apskrityje dirbančių pareigūnų paramos nesulaukė – iš Vakarų Lietuvos į sostinę protestuoti niekas nevažiavo.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo tarybos narė Klaipėdoje smurtinius nusikaltimus tirianti Elytė Lukšienė teigė, kad ketinimo dalyvauti pikete būta. Tačiau pareigūnų yra tiek mažai, o jų darbo grafikas toks įtemptas, kad nėra laiko dalyvauti protesto akcijoje.

„Ir mes turėjome prisidėti prie šios akcijos, bet nelabai radome galinčiųjų važiuoti. Darbo metu tokiuose renginiuose dalyvauti negalima. Grafikuose negalime nurodyti, kad darbo dieną vykome į sostinę piketuoti. Jei važiuotume, kas dirbtų? Kai dirbi už du, kas padarys darbus, kol mes po Vilnių makaluosimės? Įkalbėti pareigūnus laisvas dienas, vadinamuosius mamadienius, tam aukoti būtų sudėtinga. Mes savo atžalas ir taip nuskriaudžiame, tad įstatymo duotų dienų piketui aukoti būtų sudėtinga“, – pasakojo E.Lukšienė.

Nusivylė, nes lieka neišgirsti

Policijos finansavimas yra taip sumenkęs, kad vos sulaukę pensinio amžiaus pareigūnai skuba palikti tarnybą, o į jų vietas nauji nepaskiriami. Tie, kam keleri tarnybos metai nėra vilionė laukti pensinio amžiaus, palieka policiją ir ieškosi kito darbo arba išvažiuoja į užsienį.

Didžiausias darbo krūvis tenka teritorinių komisariatų tyrėjams, kurių kiekvienam vienu metu tenka nuo 35 iki 40 bylų, bei apylinkių inspektoriams. Kai kurie apylinkių inspektoriai be papildomo atlyginimo dirba poroje apylinkių.

„Jau ne kartą esame protestavę, bet kad mus nelabai kas girdi. Kai birželio 20-ąją vyko protesto akcijos, iš Klaipėdos apskrities važiavo du autobusai. Tačiau žmonės jau pavargo nuo nevykdomų pažadų. Be to, jaučiame, kad daugelis yra labiau nusiteikę pasyviai stebėti profsąjungos veiklą ir laukti, ką kiti iškovos. Be to, jaučiame begalinį nusivylimą valdžia. Šį dalyką yra nepaprastai sunku pakeisti“, – teigė profsąjungos aktyvistė.

Blogiau dar nebuvo

Vakar sostinėje piketavę šalies pareigūnai paskelbė politikų, įstūmusių teisėsaugą į skurdą, sąrašą. Šįkart kliuvo ir pozicijos, ir opozicijos atstovams.

Šia protesto akcija siekta atkreipti dėmesį į apgailėtiną finansinę, psichologinę situaciją teisėsaugoje.

Kaip buvo teigiama piketo metu, per pastaruosius ketverius metus finansavimas teisėsaugai mažėjo ketvirtadaliu (200 mln. litų). Neskaidriai privatizuota apsaugos policija ir „Snoro“ bankrotas nusinešė dar mažiausiai 30 mln. atlyginimo lėšų. Tuo pat metu Seimas dar ir priėmė įstatymus, kurių įgyvendinimui reikėjo mažiausiai 12 mln. litų.

Protesto akcijos metu teigta, jog pastarasis lėšų mažinimas buvo didžiausias tarp ES šalių ir lėmė tai, kad policijos pareigūnai susidūrė su tokiais ekonominiais sunkumais, kurių nėra matę per visą nepriklausomybės laikotarpį.

„Sunkiai rasime valstybę Europoje, kur pareigūnai mokėtų už mokslą, prašytų nemokamo maitinimo valgykloje savo vaikams ar eitų į socialinius skyrius prašyti paramos, iš savo algos piltų degalus į tarnybinių automobilių bakus tam, kad galėtų nuvažiuoti į įvykio vietą“, – teigiama piketą organizavusio Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pranešime.