Klaipėdos politikams susiginčijo dėl rinkliavos už šunų ir kačių auginimą dydžio, todėl penktadienį vykstančiame miesto tarybos posėdyje nuskambėjo pasiūlymas juos peržiūrėti.

Miesto tarybos narių buvo paprašyta patvirtinti vietinės rinkliavos už šunų ir kačių registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose nuostatus.

Juose numatyta, kad keturkojų šeimininkai savo augintinį turi įregistruoti ir už tai sumokėti vienkartinį mokestį: už šunį 10 litų, už katę – 5 litus.

Nuostatuose taip pat numatyta, kad šeimininkai už savo augintinius turi mokėti ir kas mėnesį: už šunį 5 litus, o už katę 3 litus. Esą surenkami pinigai naudojami mieste gerinti gyvūnams reikalingą infrastruktūrą.

„Kaip galima pagerinti katės infrastruktūrą?“ – klausė miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas.

„Miesto pinigų reikia, kai katė iššoka pro langą arba nugaišta, nes gaišenas reikia utilizuoti“, - atsakymą greitai rado Artūras Šulcas.

Natalija Istomina taip pat siūlė nustatant rinkliavos sumą atsižvelgti į gyvūno dydį. „Juk dabar yra labai daug vadinamųjų kišeninių šunų, kurie yra gerokai mažesni už kates, o mokėti reikia daugiau“, - teigė N.Istomina.

V.Titovas pateikė dar netikėtesnį pasiūlymą – esą už gyvūną reikia sumokėti tik vieną kartą, o ne kas mėnesį, nes „juk kiekvieną mėnesį nereikia utilizacijos“.

„Visi auginame kates ir šunis, tai pagalvokite, ar nesupainiosite viešųjų ir privačių interesų. Gal reikia nusišalinti nuo balsavimo“, - juokavo Rimantas Taraškevičius.

Galiausiai politikai pritarė patvirtinti siūlomus rinkliavos dydžius, tačiau pasiūlė specialiai darbo grupei, kuri sudaryta spręsti gyvūnų laikymo problemas, mokesčio dydį peržiūrėti.