Socialiniame tinkle vienas botanikas ėmė raginti gyventojus prisidėti prie ekologinio chuliganizmo akcijos. Esą česnako plantacijos masiškai siaubiamos, tad vyras skatina drastišku būdu drausminti česnako skynėjus – ragina apšlapinti augavietes.

Tokios iniciatyvos sunkiai suprantamos gargždiškiams.

Už žmogų blogiau – tik parazitai.

Meškinio česnako plantacijas jie lanko daugybę metų. Šalia miestelio esančiame Kalniškės piliakalnyje vietiniai išmynė takus, vedančius prie augaviečių.

Kad ir kiek beskintų šių pavasarinių augalų, šalia Gargždų esančios augavietės vietiniai net per dešimtmečius nesutrypė ir nenuvalgė.

„O todėl, kad visas Minijos upės senslėnis yra pilnas meškinių česnakų. Norėdamas visko nesuėstum. Visos Minijos upės pakrantės apaugusios šiais augalais. Plantacijos driekiasi iki pat Kartenos. Jei kažkas skatina apšlapinti česnakus, nežinau, ar labai tai padės juos išsaugoti. Vilniuje gal tai ir problema, gal ten šių augalų mažiau? Tačiau Klaipėdos rajone augaviečių – tikrai apstu“, – pastebėjo gargždiškis Erlandas Paplauskis.

Biologas mano, kad Rytų Lietuvoje galbūt ir reikėtų atidžiau elgtis su šiais augalais.

„Viskam turi būti saikas. Tai pirmasis žalėsis, turintis vitaminų. Kai tik gali, verta valgyti ir meškinius česnakus, garšvas ar dilgėles. Gerai, kai žmogus vartoja gamtos dovanas, tik reikia protingai vartoti. Iš to neturi būti daromas versliukas“, – sakė E.Paplauskis.

Anksčiau pareigūnai turgeliuose gaudydavo močiutes, pardavinėjančias meškinius česnakus.

Tačiau kai šių gamtos gėrybių gausu aplink gyvenamuosius rajonus, gargždiškiai jų nebeperka, patys eina į mišką pasirinkti.

„Kiek tų česnakų suvalgyti gali? Na, saują ar dvi. Kai neraunamos šaknys, nematau nieko blogo, jei kas nors pasiskins lapelių. Už žmogų blogiau – tik parazitai. Daug didesnė problema, nei šlapinimasis ant augalų, yra neplautų daržovių ar miško gėrybių valgymas. Tai nesulyginami dalykai“, – tikino E.Paplauskis.