Startas 2023 m. sausį

Pagal projektą, dūžta bet kokios Klaipėdos miesto savivaldos viltys uoste turėti bent dalį nuosavybės. Projekte išdėstyta aiški nuostata – uostą valdys akcinė bendrovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kur visos akcijos nuosavybės teise priklausys valstybei.

Visa uosto infrastruktūra ir privažiuojamieji geležinkelio keliai, esantys uosto teritorijoje, nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikai arba Uosto direkcijai. Naujai formuojama uosto valdymo akcinė bendrovė turtą iš dabartinės valstybės įmonės perimtų iki 2023 m. sausio 2 d.

Numatyta, kad uoste galės būti savivaldybėms ar įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims priklausantys nuosavybės teisės objektai.

Tai susiję ne tiek su savivalda, kiek su privačiomis uosto kompanijomis, kurios iš valstybės išnuomotoje žemėje yra pasistačiusios sandėlius, krovos terminalus ar panašiai.

Savivalda liks nuošalyje

Uosto valdymo pertvarkymas iš esmės susijęs tik su tuo, kad valstybės įmone buvusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija virs akcine bendrove. Tai leis valstybei lengviau paimti dividendus.

Iš kitos pusės, tai dar labiau gilins konfliktą tarp valstybinio uosto akcinės bendrovės ir vietinės savivaldos. Klaipėdoje jau dabar yra didelis nepasitenkinimas, kad pinigai iš uosto nuteka į Vilnių, o Klaipėdai lieka tik triukšmas, dulkės ir kvapai.

Kyla klausimas, ar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kaip akcinė bendrovė, vykdys buvusius valstybinės įmonės įsipareigojimus? Kaip žinome, valstybės įmonė už gautą iš miesto buvusią valčių prieplauką yra įsipareigojusi už Kiaulės Nugaros pastatyti pramoginių laivų prieplauką. Ar tas įsipareigojimas bus perkeltas į formuojamos akcinės bendrovės strateginės veiklos planą?

Pertvarkant Uosto direkciją į akcinę bendrovę, buvo galimybė Klaipėdos miestui suteikti šiek tiek intereso turėti bent dalį uosto nuosavybės. Tačiau valstybės įmonės pertvarkymo į akcinę bendrovę įstatymo projektas savivaldai nenumato nė krislelio naudos.

Klausimas, ar savivalda beturės kokią nors įtaką uosto valdyme. Iki šiol ji turėjo vietą Uosto taryboje ir kelias vietas Uosto plėtojimo taryboje.

Griežtės verslo patikros

Naujovė būtų tai, kad, Uosto direkcijai tapus akcine bendrove, ji valstybės vardu jau negalės vykdyti uosto veiklos inspektavimo. Tai numatoma perduoti Lietuvos transporto saugos administracijai.

Numatyta, kad ši institucija ne rečiau kaip kartą per trejus metus vykdys planinį uosto žemės naudotojo veiklos laisvajame uoste patikrinimą.

Numatytas netgi toks scenarijus, kad iš uosto žemės naudotojo gali būti atimta teisė disponuoti valstybės žeme uoste. Nustačiusi pažeidimą Lietuvos transporto saugos administracija pateiks išvadas Susisiekimo ministerijai. Ši numatys terminą pašalinti pažeidimus. Jei tai nebus padaryta, Susisiekimo ministerija galės sustabdyti teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste.

Pavyzdžiui, kokia nors uosto bendrovė vykdydama krovą nuolat kelia dulkes, nesilaiko aplinkosaugos reikalavimų. Patikrinus ją ir nustačius pažeidimų, po tam tikros procedūros, nesulaukus reikiamų išvadų, žemės naudojimo sutartis su ja galėtų būti nutraukta.

Bus specialių įpareigojimų

Ne visos valstybės institucijos nori, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija būtų akcionuojama.

Pastabų apie tai, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kaip išskirtinę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio objekto, nereikėtų akcionuoti, yra pateikęs Seimo Teisės departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Valstybės saugumo departamentas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas jų nuogąstavimą atmetė. Valstybės įmonės pertvarkyme į privatų juridinį vienetą su 100 proc. valstybės akcijų ir griežtu veto dėl uosto žemės pardavimo neįžvelgiama nieko žalingo.

Ne tik akcionuotą Uosto direkciją, bet ir kitas pertvarkytas valstybės įmones planuojama apdėti specialiaisiais įpareigojimais, jos išliks nacionaliniam saugumui svarbių juridinių asmenų sąraše. Numatoma griežtinti valstybės bendrovių sandorių priežiūrą. Bus tikrinama, ar darbuotojai atitinka nacionalinio saugumo interesus. Planuojama, kad uosto turtas bus įtrauktas į bendrovės saugumo planus, jis galės būti perleidžiamas ar sunaikinamas tik pritarus Vyriausybei.