Rinkliavą už mašinų stovėjimą ir kitus suvaržymus Klaipėdos senamiestyje jau vainikuoja rezultatai. Tačiau jie visai ne tokie, kokių laukta. Čia uždaromos įstaigos ir kavinės, greitai nebeliks paskutiniojo banko skyriaus, o gyventojai tyliai išsiparduoda butus ir kraustosi kitur.

Smuko nuomos kainos

Centrinėje miesto dalyje nekilnojamojo turto nuomos kainos paprastai būna gerokai didesnės nei miesto pakraščiuose.

Prieš mėnesį Klaipėdos savivaldybė skelbė nekilnojamojo turto nuomos konkursą. Paradoksalu, bet senamiestyje nuomos įkainiai 2–3 kartus mažesni nei miegamuosiuose rajonuose.

Pavyzdžiui, negyvenamųjų patalpų Herkaus Manto g. 47 pradinis nuompinigių dydis – 4,5 lito (be PVM) už 1 kv. m per mėnesį.

Negyvenamųjų patalpų nuoma atokioje vietoje – Taikos prospekte 119 yra 12 litų (be PVM) už 1 kv. m per mėnesį, Liepojos g. 41 analogiškų patalpų nuoma – 11 litų (be PVM) už 1 kv. m per mėnesį.

„Pagal miesto tarybos nustatytą tvarką, jei neatsiranda nuomininkų po trijų konkursų, nuomos mokestis mažinamas. Bet nuomininkų vis tiek neatsiranda“, – tikino Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėja Genovaitė Paulikienė.

Esą, jei yra daugiau norinčių, tai tos nuomos kainos išauga, bet kol kas senamiestyje ir centrinėje dalyje nuomotis patalpų niekas neskuba.

Nuomos mokestį senamiestyje, pasak G.Paulikienės, savivaldybei priklausančioms patalpoms teko mažinti 3–5 kartus. Tai esą lemia rinka. Savivaldybė turi 38 patalpų nuomos sutartis ir dar 5 siekia išnuomoti.

Nekilnojamojo turto nuomos kainų mažėjimas senamiestyje tiesiogiai siejamas su rinkliavomis už automobilių stovėjimą.

Prognozuojama dar viena bėglių banga iš senamiesčio, kai apleistiems statiniams įsigalios 4 proc. žemės nuomos mokestis nuo turto vertės.

Sudėtinga patekti automobiliu

Situacija Klaipėdos senamiestyje buvo svarstoma miesto Trišalės tarybos posėdyje.

„Senamiestis žlunga akyse. Čia įsikūręs smulkusis ir vidutinis verslas – apgailėtinoje padėtyje. Yra kelios priežastys, kodėl senamiestyje nėra žmonių“, – tvirtino Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos valdybos narys Gediminas Karčiauskas.

Verslininko manymu, viena pagrindinių priežasčių yra ta, jog miesto valdžia nesutaria, kad senamiesčiui reikėtų suteikti ypatingą statusą.

G.Karčiauskas atkreipė dėmesį, kad labai sudėtinga čia patekti automobiliu.

„Jei žmonės nežino, kaip įvažiuoti į senamiestį, tai iš kur jų čia gali būti?“ – klausė verslininkas.

Jis atkreipė dėmesį, kad nėra parengta ir senamiesčio vystymo strategija, kuri būtina. Dabar čia verslui yra nepalankios sąlygos.

Nori eismo Tiltų gatve

G.Karčiauskas tvirtino, jog senamiesčio vystymo strategijos greitai nepavyks parengti, tačiau tam tikrų priemonių galima imtis jau dabar.

Pasak verslininko, pirmiausia reikėtų pagerinti įvažiavimą į senamiestį. Tiltų gatve iki sankryžos su Turgaus gatve iš abiejų pusių galėtų būti įvestas vienpusis automobilių eismas.

„Žmonės atvažiuotų iki sankryžos, galėtų sukti į vieną ar kitą pusę, susirasti vietą ir palikti mašiną“, – siūlė verslininkas.

G.Karčiauskas atkreipė dėmesį, kad nėra įgyvendinti miesto valdžios planai įrengti nemokamų automobilių stovėjimo aikštelių.

„Žmogus, kuris nori praleisti laiką senamiestyje, turi jaudintis ir vis galvoti, kiek reikės mokėti už stovėjimą. Turėtų būti įrengta nemokama stovėjimo aikštelė. Tokia praktika dabar naudojama ir Kaune. Ten senamiestis atsigauna“, – pabrėžė verslininkas.

Vis dėlto jis pripažino, kad Klaipėdoje situacija sudėtingesnė, nes senamiestyje nėra tiek vietos.

„Dieną dar yra kur pastatyti mašiną, o vakare savo automobilius sustato gyventojai. Tai reikia išspręsti“, – tvirtino verslininkas.

Įstaigos išsikrausto kitur

Pasak G.Karčiausko, miesto valdžios požiūris labai nelankstus – senamiestyje yra prekybos centras, kur yra daug įstaigų, o jis gauna tik kelis lengvatinius leidimus mašinoms statyti.

„Senamiestis nyksta akyse. Iš jo žada išsikraustyti paskutinis bankas. Užsidaryti žada ir viena kavinė. Įstaigos dingsta. Kai kurios patalpos neišnuomojamos jau daug metų“, – pasakojo verslininkas.

G.Karčiausko teigimu, turistai taip pat nesigroži senamiesčiu: „Eidami akmenų grindiniu jie net galvos nepakelia. Jis ypač nepatogus moterims. O perėję klausia, kur senamiestis. Nors čia detalė, bet į tai reikia atkreipti dėmesį“.

Verslininkas tvirtino, jog senamiestį įsivaizduoja kaip klestintį kultūros židinį.

„Mūsų senamiestis nedidelis, bet jame yra daug gatvelių. Jose būtų galima organizuoti įvairias veiklas, bet tai nepavyks, nes čia sunku vaikščioti“, – tvirtino G.Karčiauskas.

Reikia kito požiūrio

Šiais metais Klaipėdos senamiestyje bus tylu net birželio pradžioje, mat išskirtinis miestą visame pasaulyje garsinantis renginys – Pilies džiazo festivalis persikelia į Kruizinių laivų terminalą.

Festivalio vadovė Inga Grubliauskienė tikino, esą kažkada festivalis išaugo Laikrodžių kiemelį, dabar jam tapo per maža Teatro aikštė. „Pagaliau argi Kruizinių laivų terminalas nėra senamiestyje?“ – diplomatiškai klausė I.Grubliauskienė.

Moteris prisiminė nemalonią pernykščią patirtį, kai prieš džiazo festivalį senamiesčio kavinių ir restoranų languose paprašė iškabinti festivalio afišas, kad žmonės žinotų apie renginį.

„Niekas nenorėjo tų afišų, sakė: mums nereikia. Keista, kad jie nesuvokia, jeigu jie anonsuos tą renginį, vykstantį šalia, pas juos irgi ateis daugiau lankytojų. Net tokiose smulkmenose trūksta lankstumo. Sekasi tiems verslininkams, kurių požiūris kitoks“, – įsitikinusi I.Grubliauskienė.

„Nori tik lengvatų“

Ne visi Trišalės tarybos nariai sutiko su verslininkų skundais. Kai kurių nuomone, atvertos gatvės transportui situacijos nepagerins.

„Mūsų senamiesčio verslininkai vien lengvatų nori. Pati gyvenu čia. Nematau, kur būtų galima nueiti. Nėra į ką žiūrėti senamiestyje. Verslininkai turi keisti situaciją“, – tvirtino tarybos narė Zita Žižytė.

Trišalės tarybos pirmininkas Saulius Budinas mano, kad verslininkai turi labiau įsilieti į miesto renginius.

„Siūlyčiau persiskaityti renginių planą ir prisidėti savo iniciatyvomis. Dabar turime vieną šventę, per kurią visi sočiai norime pavalgyti. Išskirti tik senamiesčio verslininkų mes negalime. Įsikūrusieji Žardėje taip pat sunkiai dirba, kad uždirbtų“, – pabrėžė S.Budinas.

Pasak G.Karčiausko, verslininkai tikrai prisidėtų prie renginių, jei būtų aiški senamiesčio strategija. Jis žadėjo peržiūrėti renginių planą.

Posėdžio metu siūlyta paskirti koordinatorių, kuris bendrautų su visais senamiesčio verslininkais. Teigta, kad tai gali būti ne savivaldybės, o Turizmo ir kultūros informacijos centro darbuotojas.

Atsižvelgė į pasiūlymus

Kai kurie Trišalės tarybos nariai sutiko, kad senamiestyje reikia nemokamos automobilių stovėjimo aikštelės, anksčiau žadėta tokią įrengti.

„Reikia priminti savivaldybei įsipareigojimus“, – tvirtino Trišalės tarybos nariai.

Tačiau atkreiptas dėmesys, kad senamiesčio verslininkai yra nustatę dideles kainas. „Kavos puodelis – 5–6 litai ir jūs norite, kad būtų žmonių?“ – stebėjosi kai kurie Trišalės tarybos nariai.

Vis dėlto nutarta siūlyti savivaldybei išanalizuoti galimybę Tiltų gatvėje iki sankryžos su Turgaus gatve įvesti eismą, žiūrėti.

Be to, žadama mieste pateikti daugiau informacijos, kur yra pigesnės aikštelės.

Taip pat bus siūloma leisti senamiestyje vairuotojams 15 minučių stovėti nemokamai. Siekiant išvengti manipuliacijų, būtų galima sudaryti sąlygas net gauti taloną stovos skaitiklyje.