Už ramybę ir garantiją uoste plėtoti 260 mln. litų vertės projektą bendrovė "Klaipėdos Smeltė" uostamiesčio savivaldybei sumokės 1,4 mln. litų. Tiek įmonė atseikės už tai, kad savo teritorijoje nereikėtų sodinti želdinių, mažinančių taršą. Tačiau realiai miestas gaus mažesnę naudą, nes 700 tūkst. litų iš šios sumos bus sumokėta per dešimtmetį – per tiek laiko pinigai nuvertėja trečdaliu.

Parama – lašas jūroje

Uostamiesčio savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė ir bendrovės "Klaipėdos Smeltė" generalinis direktorius Rimantas Juška savo parašais neseniai patvirtino partnerystės sutartį, kurią palaimino ir miesto taryba.

Joje numatyta, kad "Klaipėdos Smeltė" per dvejus metus nuo sutarties pasirašymo savivaldybei turi pervesti 700 tūkst. litų – po 350 tūkst. litų kitąmet ir 2014 m.
Šių pinigų paskirtis tikslinė – prisidėti prie Smeltalės upelio ruožo tarp Minijos gatvės ir Jūrininkų prospekto krantų sutvarkymo, įrengiant infrastruktūrą.

"Ta parama – lašas jūroje. Mes prašėme, jog skirtų daugiau – apie 1,5 mln. litų, tačiau tiek negavome", – neslėpė Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė.

Tačiau savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas tvirtino, jog į sutartį buvo įrašyti būtent tokie skaičiai, kuriuos pateikė Aplinkos kokybės skyrius.

Smeltalės upelio ruožo nuo Minijos gatvės iki Jūrininkų prospekto teritorijos sutvarkymo techninis projektas parengtas dar 2011 m. Jame numatyta, kad atlikti visiems numatytiems darbams, kurie reikalingi apie 10 ha ploto Smeltalės parkui įrengti, reikia maždaug 11,5 mln. litų.

Pagrauš infliacija

Partnerystės sutartyje tarp uostamiesčio savivaldybės ir "Klaipėdos Smeltės" kitame punkte numatyta, jog įmonė perves dar 700 tūkst. litų gyvenamųjų namų kvartalui tarp Kalnupės, Žalgirio, Sulupės ir Minijos gatvių sutvarkyti, kitiems socialinės infrastruktūros objektams finansuoti.

Tačiau numatyta, jog šią sumą "Klaipėdos Smeltė" savivaldybei sumokės per 10 metų nuo 2015-ųjų pabaigos.

"Ši suma yra nominali ir ją neišvengiamai pagrauš perkamosios galios mažėjimo procesas, kuris yra objektyvus – infliacija daro savo. Šiurkščiai skaičiuojant, suma per dešimt metų gali sumažėti trečdaliu", – teigė ekonomistas Gitanas Nausėda.

Kitaip tariant, nors "Klaipėdos Smeltė" ir įsipareigojo pervesti 700 tūkst. litų miestiečių gyvenimo kokybei pagerinti, realiai ši suma po dešimt metų bus adekvati apie 500 tūkst. litų.

"Aišku, sutartyje buvo galima numatyti infliacijos indeksavimo mechanizmą. Tokiu atveju, suma kasmet didėtų, nes perkamoji galia mažėtų. Tačiau kai viena šalis labai nori sutartį pasirašyti, o kita pusė kategoriškai atsisako taikyti indeksavimą, pirmoji dažniausiai nusileidžia", – aiškino G.Nausėda.

Į dantis nežiūrėjo

"Jei būtume susiderėję dėl indeksavimo, būtume gavę mažesnę sumą, tad rezultatas būtų buvęs toks pat", – įsitikinęs Teisės skyriaus vedėjas A.Kačalinas.
Jis bei jo pavaldiniai ir rengė partnerystės sutarties su "Klaipėdos Smelte" projektą. 700 tūkst. litų, skirti Smeltalės upelio teritorijos tvarkybai, anot valdininko, ir yra tikroji kompensacija, o kiti 700 tūkst. litų – tarsi "Klaipėdos Smeltės" dovana.

"O dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. "Klaipėdos Smeltės" vadovas paaiškino, kad įmonė nepajėgi dabar sumokėti pinigų, todėl ir sutarta dėl sąlygos, kad suma bus pervesta per 10 metų", – pabrėžė A.Kačalinas.

Jis pripažino, kad jei "Klaipėdos Smeltė" būtų skyrusi tik 700 tūkst. litų, vargu ar politikai būtų pritarę tokiai sutarčiai.

Kompensaciją bendrovė savivaldybei sumokės už tai, kad įmonei savo teritorijoje nereikėtų apželdinti 2,2 ha ploto. Vyriausybės nutarime aiškiai parašyta, jog teritorijoje, kurioje vystoma pramonė ir plečiama veikla, 12 proc. jos ploto turi būti apželdinta.

"Klaipėdos Smeltė" šiuo metu stato konteinerių skirstymo cechą, kuris turėtų pradėti veikti 2015 m.

"Tokia sutartis su savivaldybe mums nėra pati geriausia, tačiau jos reikėjo, nes uostas – ne vieta želdiniams. Sveikas protas nugalėjo, nes mieste tiek neišnaudotų plotų, kuriuos reikia apsodinti. Bet vis tiek nerimą kelia ta nuostata dėl 12 proc. teritorijos ploto apželdinimo. Uosto direkcija turi tokį nedidelį žemės lopinėlį, todėl būdama valstybės įmonė turėtų inicijuoti

Vyriausybės nutarimo dėl uosto teritorijos apželdinimo pakeitimą", – nuomonę reiškė "Klaipėdos Smeltės" generalinis direktorius Rimantas Juška.

Šoka pagal įmonės dūdelę?

A.Kačalinas kelis kartus pakartojo, jog sutartis su "Klaipėdos Smelte" savivaldybei yra naudinga, nes ji beveik vienašališka – įsipareigojimai tenka tik įmonei.

Paklaustas, ar nebūtų pavykę išsiderėti daugiau pinigų, nes savivaldybė turėjo daugiau teisinių galių, Teisės skyriaus vedėjas prabilo metaforomis.

"Jei būtume žaidę futbolą, tai savivaldybė turėjo ne tik kamuolį, bet ir švilpuką. Tačiau teisėjavimu negalime piktnaudžiauti. Uosto įmonės visada turi alternatyvą – jei mes būsime per daug kategoriški, jos ims ir tuos želdinius tikrai pasisodins savo teritorijoje, o savivaldybė negaus pinigų apželdinti dirvonuojančius savo plotus", – atvirai kalbėjo A.Kačalinas.

Jam visiškai prieštaravo Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

"Tokie kompromisai tikrai nėra naudingi nei bendruomenei, nei valstybei, nes nesilaikoma teisės aktų. Sutinku, kad tie 1,4 mln. litų yra menkniekis, o ne kompensacija. Tikrai būtų buvę geriau, jei būtų apželdinta 12 proc. "Klaipėdos Smeltės" teritorijos. Kodėl politikai šoka pagal šios bendrovės dūdelę? Tai ne tik pagal jos šoka. Ten, kur prasideda stambusis kapitalas prityla net didžiausi rėksniai. Kai važiuoja volas, jo niekas nebesustabdys", – neslėpė A.Šulcas.

Jis pats balsavo už partnerystės sutarties tarp Klaipėdos savivaldybės ir "Klaipėdos Smeltės" projektą.

"Jei priešinsiesi, būsi apšauktas valstybės priešu, žlugdančiu ekonomiškai svarbų projektą. Bet kokiu atveju miestas tikrai galėjo gauti daugiau naudos, tačiau prie to didžiojo valgių stalo mums visada lieka tik trupiniai", – konstatavo vicemeras.

Komentaras

Ramunė Staševičiūtė
Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė, architektė

Bendrovės "Klaipėdos Smeltė" pasiūlyta piniginė kompensacija neatitinka detaliojo plano sprendinių, todėl miesto taryboje ir nepalaikiau partnerystės sutarties tarp savivaldybės ir įmonės. Jei detaliajame plane numatyta, kad reikia apželdinti 12 proc. teritorijos, tai jokia partnerystės sutartis nepakeis detaliojo plano sprendinių.

Juos panaikinti gali tik miesto taryba. Kitaip tariant, jei kas nors dabar apskųstų techninį projektą, kad jis neatitinka detaliojo plano sprendinių, nes jie neįgyvendinti, "Klaipėdos Smeltei" gali būti net panaikintas statybų leidimas ir sustabdytas projektas, kol ji apsiželdins reikiamą plotą įmonės teritorijos.

Kitas dalykas – tam ir priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo numatyta apželdinti 12 proc. pramonės teritorijos, kad būtų ribojama tarša ir ji nesklistų tolyn, o pirminiame židinyje sugertų didžiąją dalį nuodų.

Kai tik kalbama apie uosto įmonių teritorijų apželdinimą, visada siūlau laikytis šios prievolės. Man visada atkertama, kad uosto teritorijos yra taip mažai, todėl ją reikia naudoti efektyviai, o ne skirti želdiniams. Tačiau šiais laikais yra labai įvairių želdinimo būdų – vertikalių, kai želdinami fasadai, tvoros, galima žole apsėti stogą. Aišku, tai kainuoja ir įmonėms reikia išradingumo, o jo trūksta. Todėl jos geriau ir numeta pinigų miestui, taip užkraudamos papildomą naštą. Kitaip tariant, uosto įmonės elgiasi nesąžiningai.

Jei jos savo teritorijoje pasodintų želdinių, juos iš savo lėšų turėtų prižiūrėti. O dabar miestui duoda vienkartinę piniginę injekciją, paskui jau savivaldybės biudžete reikia ieškoti pinigų kasmet rūpintis tais želdiniais. Uostui priskirta didžiulė miesto teritorija ir ji tampa dykyne be jokios žalumos. Taip neturėtų būti, nes visa tarša atsklinda iki gyventojų.

Keista, kai deklaruojame, jog esame sveikas miestas, o elgiamės priešingai – priimame pinigines kompensacijas, kad tik uosto įmonėms savo teritorijoje nereikėtų sodinti želdinių. Be to, akivaizdu, jog yra taikomi dvejopi standartai. Jei šiaip kokia įmonė nori pradėti gamybą, plėsti pramonės veiklą, ji būtinai privalo apželdinti 12 proc. teritorijos, kitaip nesuderins projekto ir net jokių kalbų nekyla. O kai tik kalbama apie uostą, želdiniai iškart išmetami už jo teritorijos ribų. Negalima taikyti dvejopų standartų toje pačioje šalyje.

Be to, tai pažeidžia ir verslo konkurencines sąlygas, nes vieni turi planuotis išlaidas prižiūrėti želdinius, o kiti – ne. Kalbant apie "Klaipėdos Smeltės" 1,4 mln. litų, tarkime, paramą miestui, sunku įvertinti, ar tai yra adekvati suma už tai, kad ji savo 2,2 ha teritorijos neapsodins želdiniais.

Manau, jog įmonė paskaičiavo, kad naudingiau jai. Suprantu uosto reikšmę miestui ir valstybei, tačiau tikrai neturėtų taip būti, kad jo įmonėms daug kas leidžiama, kas kitiems draudžiama.

Kai generuojamos tokios pajamos, bendrovės galėtų pasirūpinti ir taršos prevencija. Želdiniai uoste yra miesto plaučiai, todėl reikia suprasti jų reikšmę, o ne vadovautis emocijomis ir nuspręsti, kad milijono litų kompensacija yra geriau.