Anot archeologės Raimondos Nabažaitės, antkapinė plokštė rasta su lotyniškais įrašais, pavarde Redern, žodžiais „Gubern“, „Cap“ ir siejama su konkrečia istorine asmenybe, kuri valdė, gyveno ir Klaipėdoje buvo palaidota.

„Tai leido mums kartu su istorikais identifikuoti, kad tai buvo Klaipėdos tvirtovės gubernatorius ir tai komendanto epitafinė plokštė. Apie šitą asmenybę teks kur kas giliau pasigilinti, tačiau žiūrint į Prūsijos sistemą, gubernatorius šiame krašte buvo antras po Prūsijos kunigaikščio, karinės sistemos valdymo prasme buvo pulkininkas“, – sakė R. Nabažaitė.

„Tokį radinį mums aptikti yra didžiulis, didžiulis lobis“, – kalbėjo ji.

Galėjo būti perlaidotas

Pasak jos, pokario metais ši bažnyčia buvo „nurengta iki pamatų“, todėl net ir toks mažas fragmentas šiame kontekste yra labai vertingas.

Jos žiniomis, šis Klaipėdos pilies gubernatorius vadovauti Klaipėdai buvo paskirtas 1636 metais, o 1659 mirė. Istorinis asmuo anksčiau galėjo būti palaidotas kitoje pusėje gatvės stovėjusioje ankstesnėje Jono bažnyčios vietoje.

„Anksčiau archeologai vykdydami ten tyrimus pastebėjo, kad kai kurie kapai yra iškelti, kripta buvo tuščia. Matomai, svarbiausi asmenys galimai galėjo būti čia perlaidoti“, – teigė archeologė. 

Tokį radinį mums aptikti yra didžiulis, didžiulis lobis.

Pernai šioje tyrinėjimų vietoje aptiko 61 kapą, tačiau, anot R. Nabažaitės, sunku pasakyti, ar tarp jų galėjo būti palaidotas šis komendantas. Pernai aptikti palaikai yra saugomi Vilniaus universitete. Šiemet per tyrinėjimus kapų nebuvo rasta.

„Ta informacija mums rodo, kad šitoje dalyje galimai galėjo būti įėjimas į bažnyčią ir dėl to tų kapų neturime. Viena vertus, atrodo, norėjosi papildyti žinių saugyklą apie klaipėdiečius, kurie kūrė, gyveno, bet kita vertus tai yra mokslui svarbi informacija“, – sakė mokslininkė.

Atidengė kelių metrų sluoksnį

Šv. Jono bažnyčios archeologiniai tyrimai vykdomi jau trečią sezoną ir netrukus bus baigti. Užbaigiamas tyrinėti likęs plotas, reikalingas galutiniam bažnyčios bokšto pamatų atidengimui.

„Jei praėję du sezonai apimties prasme kur kas didesni, ištirta virš 600 kv. metrų, tai šiais metais ištirta virš 130 kv. metrų. Šie tyrimai yra reikšmingi, nes mes iš tų tyrimų sužinome ne tik apie bažnyčios istoriją, bet ir iki bažnyčios statybos. Kaip Klaipėdos vietovė buvo įsisavinta nuo 1520 metų ir gal dar anksčiau“, – sakė R. Nabažaitė.

Tyrinėjimų metu, anot jos, buvo atidengtas 4-5 metrų storio kultūrinis sluoksnis, leidęs įsivaizduoti, kaip anuomet klaipėdiečiai gyveno.

Per trejus metus tyrinėtojai aptiko tūkstančius daugiausiai smulkių radinių – monetų, šukių, indų liekanų, gyvūnų kaulų ir kt.

Šiemet buvo atidengta likusi bažnyčios bokšto Vakarinės dalies pamatų dalis. Pasak R. Nabažaitės, jie leido pamatyti, kad anuomet inžinieriai statydami bažnyčią panaudojo ankstesnius bažnyčios pamatus, kurie juosė bokštą.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Aptiko šulinį

Mokslininkės teigimu, tyrimai uždavė ir tam tikrų mįslių. Paaiškėjo, kad po 1678 metų gaisro statant Šv. Jono bažnyčią ne visa teritorija buvo skirta bažnyčios statybai.

„Yra mūrinių pastatų liekanų likę, kurios glaudžiasi prie bažnyčios bokšto ir kelia tokių mįslių, ar kartais negalėjo būti, kad paraleliai, kai išsikėlė iš šito sklypo kai kurie nesudegusių pastatų gyventojai, galėjo stovėti gyvenamasis namas arba visuomeninis pastatas kartu su bažnyčia“, – sakė R. Nabažaitė.

Anot jos, po 1540 metų gaisro čia buvo pastatyti du momentalūs pastatai, sudegę per 1678 metų gaisrą. Jie buvo įrengti „ant rimtų pamatų, su mediniais poliais, rostverku, turėjo ūkinį pastatą ir šulinį“.

Pasak  mokslininkės, neaišku ar minimas šulinys buvo skirtas geriamam vandeniui, ar ūkinėms reikmėms. Į šulinį, jį užpilant moliu, pateko du kibirai nutrūkusiomis rankenomis ir vienas vyriškas batas.

Lentinį šulinį sudaro septyni vainikai. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus pareiškė norą jį konservuoti, restauruoti ir vėliau eksponuoti.

Pirmadienį planuojama uždengti pamatus su skiriamąja plėvele, kad statybų metu būtų aišku, kur yra likusios senosios struktūros. Iki pamatų lygio bus užpiltas smėlis.

Planuose – atstatyti bokštą

Anot R. Nabažaitės, iki šiol ištyrinėta apie 30 proc. bažnyčios teritorijos, tačiau pasirinkta reikšmingiausia vieta, kurioje numatoma atstatyti bažnyčios bokštą.

Gaisrus patyrusi bažnyčia galutinai buvo nugriauta po Antrojo pasaulinio karo. Siekis atkurti Šv. Jono bažnyčią yra deklaruotas miesto ilgalaikiame plėtros plane, projektui taip pat yra suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas.

Seimas 2020 metų sausį pripažino šį projektą svarbiu valstybei ir pasiūlė Vyriausybei įvertinti ir prisidėti prie sklandesnio jo įgyvendinimo.

Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu yra parengta galimybių studija su investiciniu projektu, projektiniai pasiūlymai su įveiklinimo koncepcija, parengta archeologinių tyrimų programa, atlikti istoriniai bei bažnyčios priestato žvalgomieji archeologiniai tyrimai.

Galimybių studijoje yra numatoma atstatyti originalaus dydžio bažnyčią bei originalaus dydžio bažnyčios bokštą, atkuriant autentišką istorinį interjerą, išlaikant istorinę šių pastatų formą ir kt. Pagal preliminarius skaičiavimus visos bažnyčios atkūrimo vertė gali siekti apie 16 mln. eurų.

Preliminari 75 metrų aukščio bokšto projekto įgyvendinimo vertė – apie 3 mln. eurų.