Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba vasario pabaigoje nusprendė šiam kompleksui suteikti teisinę apsaugą, nustatant regioninio reikšmingumo lygmenį.
Uostamiestyje esantį kompleksą sudaro švyturys, techninio aptarnavimo pastatas ir kuro saugojimo rūsys.
Paveldosaugininkų duomenimis, 1952 metais pastatytas Klaipėdos švyturys yra veikiantis tarptautinės reikšmės jūrinio uosto švyturys Lietuvos pakrantėje.
Jo pirmtakas buvo pastatytas ir įžiebtas 1796 metų rugsėjo 1 dieną, kai Klaipėda priklausė Prūsijos karalystei. Pradinę šviesos sistemą sudarė šeši bronziniai atšvaitai, jų spindulys jūroje tebuvo matomas už kelių kilometrų.
Augant Klaipėdos uostui ir didėjant laivybai, 1819 metais švyturys buvo paaukštintas ir modernizuotas. Naujoji įranga – 13 alyva kūrenamų lempų su tiek pat varinių, poliruotu sidabru dengtų atšvaitų – leido šviesai sklisti daugiau kaip 30 kilometrų.
1874 metais švyturio bokštas buvo nudažytas raudonais ir baltais kvadratais. Dėl šio šachmatų rašto Klaipėdos švyturys pradėtas vadinti Raudonuoju švyturiu.
„Nuo tada jis tapo ne tik orientyru jūrininkams, bet ir ryškiu miesto simboliu“, – rašoma vertinimo tarybos akte.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje švyturys ir pagalbiniai pastatai buvo sugriauti. Pokario metais uostui būtinas orientyras atkurtas laikinai, o dabartinis kompleksas pastatytas 1952–1953 metais. Švyturys oficialiai įžiebtas 1953 metų sausio 31 dieną.
Švyturys yra iškilęs apie 44 metrus virš jūros lygio, jo šviesos signalas – lygus švytėjimas kas šešias sekundes – matomas maždaug už 33 kilometrų.
„Nors modernios palydovinės navigacijos priemonės perėmė daugumą švyturio funkcijų, jis išlieka svarbiu jūrininkų orientyru ir vienu ryškiausių Klaipėdos simbolių. Jo siluetas, iškilęs virš miesto ir jūros, liudija uostamiesčio istoriją“, – teigiama akte.
Naujausi komentarai