– Kokia šiuo metu COVID-19 situacija Klaipėdos universitetinėje ligoninėje?

– Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pastarosiomis dienomis išaugo COVID-19 sergančių pacientų skaičius. Šiuo metu ligoninėje gydomas 91 koronavirusu sergantis pacientas. Iš jų 10 pacientų gydomi Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Situacija blogėja. Klaipėdos regione iš 360 koronavirusu sergantiems pacientams skirtų lovų užimta 310. Apie pusę lovų užimta ligoninių reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose.

Sergamumui viršijant vis naujus antirekordus, Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorija dirba visu pajėgumu. Mūsų deklaruojami pajėgumai yra 1 tūkst. testų per parą, darome gerokai virš 1 tūkst.

Sergamumui viršijant vis naujus antirekordus, Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorija dirba visu pajėgumu.

– Smarkiai išaugus užsikrėtimų skaičiui virusas neaplenkia ir medikų?

– Šiuo metu didžiausia problema – užsikrėtę ir dirbti negalintys darbuotojai. Šios dienos duomenimis, COVID-19 serga 49 medikai, antra tiek – kitų darbuotojų. Šis skaičius neramina. Augantis medikų sergamumas yra pats didžiausias pavojus.

Nuolat kintantis sergančiųjų skaičius sutrikdo įstaigos veiklą. Privalome ją organizuoti 24 val. per parą, septynias dienas per savaitę. Medikai supratingai perima sergančių kolegų darbo krūvius.

Situacija sudėtinga, nėra paprasta, tačiau susitelkiame ir kol kas susitvarkome. Tačiau darbuotojai yra pervargę ir persitempę. Dirba labai intensyviai bei įtemptai.

Šiuo metu planinės paslaugos ar kitos asmens sveikatos priežiūros paslaugos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nėra stabdomos ar ribojamos, tačiau kasdien vertiname situaciją ir esame pasirengę priimti atitinkamus sprendimus, jeigu būtų toks poreikis.

Ligoninėje jau buvo susiklosčiusi situacija, kai neonatologų, kurie išvyksta teikti pagalbos naujagimiams visame regione, stygius buvo kritinis – teko prašyti kolegų iš Kauno pagalbos. Šiuo metu serga 6 iš 9 neonatologų. Prašėme pagalbos iš Kauno, nes mūsų keli gydytojai susirgo ir kai kur mes jau nepajėgėme išvažiuoti, tai laikinai paprašėme pagalbos ir susitarėme, kad padės.

Situacija sudėtinga, nėra paprasta, tačiau susitelkiame ir kol kas susitvarkome.

Kol kas besimptome forma sergantys medikai KUL dar nedirba, tačiau, esant poreikiui, numatoma,  kad tokie specialistai bus nukreipti į COVID-19 skyrius, kur yra naudojamos asmens apsaugos priemonės, nėra galimybių užkrėsti daugiau žmonių.

– Koks jūsų požiūris į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotą sveikatos priežiūros reformą? Ypač tuomet, kai Covid-19 situacija ligoninėse blogėja?

– Blogėjanti koronaviruso situacija tikrai nėra tinkamas laikas pradėti reformoms. Medikai ir taip dirba labai įtemptai ir yra pervargę. Sąmyšio ir nežinios šiuo metu darbuotojams tikrai nereikia.

Klaipėdos universitetinė ligoninė, ypač dabar, pandemijos laikotarpiu, teikia intensyvias paslaugas visam Klaipėdos regionui.

Todėl ligoninės bendruomenė, suprasdama pandemijos metu situacijos sudėtingumą, kai teikia paslaugas sunkiai COVID-19 liga sergantiems ne tik miesto, bet viso regiono gyventojams, tuo pat metu užtikrindama planinių ir skubių paslaugų teikimą, prašo Klaipėdos savivaldybės mero ir tarybos narių neskubėti priimti sprendimus, ypač COVID-19 pandemijos metu.

Šiuo metu darbuotojams kyla daug klausimų: Kaip vyks reformos procesas? Kokie konkretūs veiksmai numatomi, ar bus atleidžiami darbuotojai, ar visi išsaugos savo darbo vietas? Jei keisis pavaldumas, ar keisis darbuotojų darbo vieta, ar bus išlaikyti šiuo metu esantys atlyginimai, kokios garantijos? Ar išliks buvusios galimybės tobulėti profesine prasme, ar bus tobulinamos technologijos ? Ar nebus naikinami atskiri paslaugų profiliai, ar darbuotojai neliks be darbo? Kokia bus nauda jų pacientams, ar jie neturės vykti į Kauną ar Vilnių po reformos?

Ir pati reformos procedūra neaiški ir per ankstyva. Prioritetas turėtų būti pacientų ir jiems pagalbą teikiančių medikų gerovė. Ypač įtemptu pandemijos metu.  Manau, kad kur kas geriau galimos reformos procedūras ir svarstymus atidėti, kai epidemiologinė situacija ligoninėse ir šalyje pagerės. Tai leistų sėkmingai ir neskubotai priimti sprendimus bei nekeltų papildomos įtampos šiuo metu ir taip sudėtingomis sąlygomis dirbantiesiems.

Taip pat norėčiau priminti, kad Klaipėdos mieste veikiančios keturios skirtingo pavaldumo ligoninės ir nebūdamos universiteto  ligoninėmis jau kelis dešimtmečius užtikrina regiono gyventojams visas galimas aukščiausio (tretinio) lygio sveikatos priežiūros paslaugas, jas pastoviai tobulina.