Pradėjus veikti Klaipėdos universiteto ligoninei savo, kaip atskirų juridinių vienetų, veiklą baigė Klaipėdos universitetinė, Klaipėdos jūrininkų bei Palangos reabilitacijos ligoninės, jos tapo filialais. Tai – laikina būsena, kol bus paskirtas nuolatinis Klaipėdos universiteto ligoninės vadovas. Jis bus išrinktas konkurso būdu 5-erių metų kadencijai ir turės galimybę pertvarkyti gydymo įstaigos struktūrą pagal savo matymą. Sveikatos apsaugos ministerija jau paskelbė konkursą nuolatiniam vadovui išrinkti. Dokumentus konkursui reikia pateikti iki š. m. sausio 17-osios, tad jau dabar kviečiu visus dalintis šia informacija, kad ji pasiektų potencialius pretendentus, nes nuo įstaigos vadovo kompetencijų ir pasirengimo priklausys daug dalykų, taip pat ir įstaigos plėtros sparta bei sėkmė, galimų pritraukti investicijų dydis. Kaip žinome, Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai reformuoti numatytas kone 800 mln. eurų biudžetas. Manyčiau, kad būtų teisinga, jeigu į Klaipėdos regioną pritrauktume bent 100 mln. eurų, kadangi čia vykdomi pokyčiai yra sisteminiai ir svarbūs valstybiškai – juk Lietuva augina trečiąjį universiteto lygmens sveikatos priežiūros centrą, kuris stoja į vieną gretą su jau esamais medicinos flagmanais Vilniuje ir Kaune.
Lietuviškoje sveikatos apsaugos sistemoje universiteto ligoninės – aukščiausio lygmens gydymo įstaigos, žmonių dažnai vadinamos klinikomis. Be to, kad jose teikiamos aukščiausio tretinio lygio paslaugos, universitetų ligoninės ypatingos ir tuo, jog jų valdyme dalininko teisėmis dalyvauja ir Lietuvos aukštosios mokyklos. Tokiose ligoninėse ne tik gydomi pacientai, bet ir plėtojamas medicinos srities mokslas. Šiuose centruose paprastai gimsta ir praktikoje „patikrinami“ nauji ligonių gydymo ar slaugymo metodai, progresą šioje srityje skatinančios inovacijos. Natūralu, kad vienu iš progreso variklių taps ir naujų specialistų pritraukimas iš kitų miestų ar šalių gydymo įstaigų.
Tikinčius, kad Klaipėda turės galimybę steigti tokio lygmens ligoninę, o KU taps jos steigėju, turbūt buvo galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Įtikinėjimo, diskusijų su oponentais etapas buvo išties intensyvus ir varginantis, bet mano ir Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) komandos Seime lyderystės dėka, partneriams palaikant, pakeitus įstatymą, tokiai reformai vis dėlto buvo atvertas kelias.
Nelengvas diskusijų kelias drauge su kolegomis ir bendraminčiais nueitas ir Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje. Paradoksalu, bet kai kuriuos politikus reikėjo įtikinėti, jog sprendimas Sveikatos apsaugos ministerijai perduoti milijoninę savivaldybės ligoninės išlaikymo naštą taip atveriant kelius investicijoms į sveikatos apsaugos sritį, yra racionalus ir išmintingas. Kaip aktyvus visų šių įvykių dalyvis šiandien galiu pasidžiaugti, kad nors kone kiekviename žingsnyje buvo tariamasi ir ieškoma priimtinų sprendinių, procesas netruko nė metų. Reorganizaciją pavadinčiau greita ir tikslia, nesukėlusia oponentų prognozuotos sumaišties.
Pirmąją naujai įsteigtos Klaipėdos universiteto ligoninės darbo dieną aplankiau ir pasveikinau laikinąjį šios įstaigos vadovą prof. Joną Sąlygą. Palinkėjau stiprybės ir sėkmės įveikiant reformos iššūkius. Kaip vieną iš pirmųjų darbų, nors ir simbolinių, pasiūliau demontuoti dvi ligonines skiriančią tvorą, nes iki tol Klaipėdos ligoninių miestelyje vyravusią konkurencijos dvasią turi keisti bendradarbiavimo ir sutelkto darbo pacientų labui nuotaikos. Tikiu, kad skandalingos istorijos apie pacientus, vežiojamus iš vienos įstaigos į kitą, netolimoje ateity pasimirš lyg slogus sapnas.
Ką pasakyti skeptikams, kurie ir dabar mato juodesnį vaizdą nei jau egzistuojanti realybė? Darkart ir darkart siūlau stumti į šalį emocijas, išankstines nuostatas ar net pyktį. Klaipėdos miesto gydymo įstaigų reformos poreikį padiktavo ne politinės fantazijos ar ambicijos, bet kitokios – modernios ir žmonėms tarnaujančios medicinos įstaigos poreikis. Tokią ją turime sukurti iš kiekvienos reorganizuotos įstaigos paimdami tai, kas geriausia, pasitelkdami pasitvirtinusias lietuviškas ir užsienio šalių analogiškų gydymo įstaigų patirtis, sudarydami sąlygas mokslui bei inovacijoms, atverdami kelią jaunų specialistų karjerai.
Nuoširdi padėka visiems, kurie tikėjo ir drauge dalyvavo reformos procese – LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui Antanui Matului, parlamentarams Linui Slušniui bei Jurgitai Sejonienei, įstatymo projektą Seime parėmusiems kolegoms, proceso vedliams ir įgyvendintojams iš LR Vyriausybės bei Sveikatos apsaugos ministerijos, ypač – ministrui Arūnui Dulkiui, viceministrei Danguolei Jankauskienei ir kanclerei Jurgitai Grebenkovienei. Ačiū Klaipėdos miesto tarybos nariams, kurie balsavo už Klaipėdos universitetinės ligoninės perleidimą valstybei. Didelė padėka Klaipėdos universiteto rektoriui prof. dr. Artūrui Razbadauskui už lyderystę bei skirtingus požiūrius vienijančias pastangas, kurių dar, matyt, reikės ir ateityje. Už ilgus tarnystės metus gelbstint žmonių gyvybes ir teikiant jiems pagalbą dėkoju reorganizuotų įstaigų vyr. gydytojams bei personalui.
Visi dabar esame didelio kelio pradžioje. Nedrąsiai spėju, jog apčiuopiamais rezultatais galėsime džiaugtis jau artimiausią penkmetį, jeigu ir toliau nelėtinsim darbų tempo. Aš ir komanda šiam iššūkiui pasiruošę!
Politinė reklama apmokėta iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos miesto rinkimų kampanijos sąskaitos. Užs. 1843264
Naujausi komentarai