Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad vykdant trijų ligoninių reorganizaciją esama tam tikro strigimo, tačiau teigia siekianti kompromiso ir žada būti reiklesnė.

„Noriu pasakyti, kad šitos ligoninės reorganizacijoje yra daug užkulisių ir tokių kalbų, kurios ateina ir į Seimo komitetą, Sveikatos apsaugos ministeriją. Noriu patikinti, kad viskas vyksta struktūriškai tvarkingai, etapais ir viskas bus padaryta kaip priklauso“, – per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį šią savaitę apie ligoninių reorganizavimo eigą sakė sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.

Klaipėdos universiteto ligoninė steigiama sujungiant tris įstaigas – Jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę. Visos trys įstaigos atskiro juridinio statuso netenka.

Pereinamasis laikotarpis

Ligoninių reorganizacijos klausimams spręsti gegužę buvo įsteigta koordinacinė grupė, į ją įeina ministerijos, Klaipėdos universiteto, kuris tapo ligoninės dalininku, ir trijų reorganizuojamų įstaigų vadovai.

„Sutarta, kad bus nustatomas pereinamasis laikotarpis – pusantrų metų. Šiuo laikotarpiu visos trys įstaigos veiks kaip universiteto ligoninės filialai“, – per Seimo komiteto posėdį sakė Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Anot jos, liepos, rugpjūčio mėnesiais vyko diskusijos dėl universiteto ligoninės pereinamojo laikotarpio valdymo struktūros, pareigybių sąrašo ir kitų klausimų.

„Šita diskusija ir šiandien nesibaigusi. Bandome susitarti, kokia turi būti valdymo struktūra nuo 2023 sausio 1 dienos, kuomet tikimasi įsteigti Klaipėdos universiteto ligoninę“, – teigė kanclerė.

Trys ligoninės pereinamuoju laikotarpiu nori veikti kaip filialai, tačiau ir turėti savo atskiras sąskaitas, jomis disponuoti.

„Iš esmės tai yra dabartinio nesusitarimo objektas – atskiros sąskaitos, siekimas maksimaliai išlaikyti galias savo rankose, valdyti procesus savo filialuose. Galima sakyti, išlaikyti autonomiją nuo Klaipėdos universiteto ligoninės. Šitoje vietoje ir esame užstrigę šiek tiek, bandome padedant gerbiamam rektoriui sudėlioti, kad taip neįvyktų“, – teigė J. Grebenkovienė.

Jos teigimu, numatoma tuo laikotarpiu atskiras sąskaitas uždaryti ir perduoti atsakomybes naujai įsteigtai ligoninei.

Artimiausi darbai, kuriuos planuoja dalininkai, – tvirtinti reorganizacijos sąlygas, ligoninės įstatus, valdymo struktūrą, pareigybių sąrašą, paskirti laikiną vadovą, kol įvyks konkursas.

Skelbs vadovo konkursą

Pasak J. Grebenkovienės, kitų metų sausį, įsteigus naują Klaipėdos universiteto ligoninę, planuojama skelbti vadovo konkursą.

Pereinamasis laikotarpis, anot kanclerės, numatoma, kad truks iki 2024 metų liepos dienos. Šiuo laikotarpiu turi būti įvertintos besidubliuojančios ligoninėse paslaugos, įvertinta paslaugų struktūra regione ir jų poreikis.

Sutarta, kad reorganizacijos metu, pereinamuoju laikotarpiu, ligoninėse struktūra nebus keičiama, darbuotojai nebus atleidžiami, nebus mažinami atlyginimai.

Naują administracinę ir medicininę įstaigos struktūrą turėtų sudėlioti naujai išrinktas vadovas.

Klaipėdos universiteto rektorius, gydytojas-chirurgas Artūras Razbadauskas Sveikatos reikalų komiteto nariams teigė, jog tikslai bus įgyvendinti, tačiau teigė, kad su dabartiniais ligoninių vadovais vyksta diskusijos.

„Turime tikslą, kad sausį pradėtų dirbti naujas juridinis asmuo, tikiu, kad tas siekis bus įgyvendintas. Šiek tiek, kaip ir visuose pokyčiuose, dėl struktūros pereinamojo laikotarpio vyksta diskusija su vadovais. Išspręsime kompromiso būdu. Tikimės gero varianto“, – teigė A. Razbadauskas.

Lygina su atominės elektrinės statybomis

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys, kuris yra dirbęs Klaipėdos priklausomybių ligų centro vadovu ir žino sveikatos sistemos situaciją Klaipėdoje, teigė, kad klausant kalbų apie reorganizacijos procesą, susidaro įspūdis, jog sujungimas tėra imitacija.

„Panašu į tai, kad pradedame imituoti sujungimą, bet kokiais įmanomais būdais, kad liktų tas pats, kas buvo, – su savo sąskaitomis, savo pavadinimais arba aš ne taip suprantu. Tai vardan ko mes tai darėme? Nes pokyčių nebus. Triumfuoja tai, kas buvo“, – teigė L. Slušnys.

Anot jo, jei struktūra pereinamuoju laikotarpiu nebus keičiama, tereikia įsivaizduoti laikinąjį vadovą, kuriam pašonėje sėdės dar du vadovai.

„Ir mes bandome kartu pakeisti Klaipėdos sveikatos sistemą. Turiu stuburą pakankamai tvirtą. (...) Geriausiu atveju išgyvenčiau tokiose pareigose gal apie metus, čia geriausiu atveju. Tie šoniniai vadovai pateiks tiek skundų ir užvers tokiais kaltinimais, kad būdamas sveiko proto ir normalios savivertės žmogumi, tiesiog pasitraukčiau. Tą padarys kiekvienas normalus vadybininkas, kuris gali rinkoje veikti be šitų intrigų“, – tvirtino Seimo narys.

Jo teigimu, jei dalininkai eis tokiu keliu, rasti vadovą šiai ligoninei bus sudėtinga.

„Atrodo, kad atominė elektrinę Klaipėdoje statome ir tą greičiau pastatytume nei sutvarkytume tuos dalykus“, – teigė L. Slušnys.

Komiteto pirmininkas Antanas Matulas reikalavo spartinti procesą.

„Prašau ir reikalauju, kad baigtųsi derybos – jokių atskirų sąskaitų, atskirų padalinių, yra viena įstaiga (...) Derinimo laikas baigėsi, greičiau skelbkite konkursą naujam įstaigos vadovui, turime eit į priekį“, – teigė A. Matulas.

Anot kanclerės, pusantrų metų nėra ilgas laikotarpis. Vien naujo vadovo paieškoms gali prireikti apie pusmečio, o jį paskyrus vadovas turės maždaug metus susipažinti su įstaiga, susidėlioti valdymo struktūrą.

Pokyčių nebuvo 30 metų

Viceministrės D. Jankauskienės teigimu, pokyčių šiose ligoninėse nebūta 30 metų, o reorganizacija daroma laikantis įstatyme numatytų terminų.

„Noriu priminti, kai įstatymus dėl Klaipėdos priiminėjote, sakė, kad 30 metų nieko neina sujungti – priėmėme, sujungėme. Dabar einame taip, kaip turime pagal Viešųjų įstaigų įstatyme numatytus etapus, terminus, kiek turime išlaukti, patikrinti, suderinti. Suprantu, kad žmonėms, kurie nėra darę reorganizacijų, gali atrodyti, kad viskas per lėtai, daug diskutuojama, bet kas darė tas reorganizacijas, noriu patikinti, kad viskas vyksta teisingai ir tvarkingai“, – sakė viceministrė.

Vienas iš universiteto ligoninės steigimo iniciatorių, klaipėdietis Seimo narys Audrius Petrošius komiteto nariams teigė, jog ministerija neturi pamiršti, kas yra dalininkas.

„Man tas galių balansas – kas yra dalininkas ir kas vadovas? Jei ieškoma kompromiso ir vadovai bando šokdinti, reikia nepamiršti, kas yra dalininkas, truputėlį tos griežtos rankos norėtųsi daugiau“, – teigė A. Petrošius.

Anot jo, ligoninėse ir toliau egzistuoja „visagalybės jausmas“, pasigirsta apie taikomas senas metodikas ir mobingo apraiškas, grasinama, kad bendradarbiaujantiesiems su ministerija esą nebus pratęstos darbo sutartys.

„Kadangi turime įstrigimą daugiau nei mėnesį, pastabą priimame, stengsimės kaip dalininkai būt griežti, kur reikia, idant procesas nestotų“, – teigė kanclerė J. Grebenkovienė.

Procesas vyksta pusę metų

Ligoninių reorganizacijos procesas vyksta jau apie pusę metų.

Vasarį Klaipėdos miesto taryba pritarė Klaipėdos universitetinės ligoninės perdavimui valstybei. Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligoninės iki šiol priklausė valstybei.

Vyriausybei pritarus turto perėmimui ir sujungimui į vieną juridinį asmenį, duotas sutikimas ir dėl Klaipėdos universiteto įsijungimo į procesą.

Anot J. Grebenkovienės, gegužę įsteigta koordinacinė grupė, sutarta dėl reorganizacijos plano, etapų ir terminų, naujos ligoninės dalininke kartu su valstybe tapo ir Klaipėdos universitetas.

Reorganizavimas vykdomas ir Klaipėdos universiteto ligoninė steigiama siekiant didinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų kokybę, prieinamumą pacientams, optimizuoti paslaugų teikimo struktūrą, siekiant sudaryti sąlygas mokslo vystymui.

Klaipėdoje norima sukurti panašų paslaugų centrą kokias teikia Vilniaus Santaros ir Kauno klinikos.