Iš laivybos kanalo iškastą gruntą ateityje uosto direkcija norėtų panaudoti ne tik paplūdimiams, bet ir naujoms krantinėms bei uosto teritorijoms formuoti. Tokia praktika jau seniai taikoma pasaulio uostuose.

Malmės-Kopenhagos uostas bene vienintelis jungtinis uostas pasaulyje,kurio veikla vykdoma dviejose šalyse. Malmės uosto plėtra prasidėjo kartu su Orezundo tilto statyba. Šis beveik 16 km tiltas jungia Švedijos ir Danijos krantus.

Dar įspūdingiau atrodo Roterdamo uosto išorinis uostas Maslaktas. Šiam uostui suformuoti olandai panaudojo 240 mln. kubinių metrų smėlio, kurį iškasė ir supylė, statydami uostą jūroje. Taip sutaupydami ne vieną milijoną plėsdami itin brangią uosto teritoriją.

Deja, Lietuvoje tokia praktika beveik nenaudojama. Gal tik kartą – statant naujas bendrovės „Smeltė“ krantines. Dažniausiai gruntas, iškastas gilinant laivybos kanalą, išpilamas į dvi jūroje, maždaug už 20 ir 10 km nuo pietinio molo, esančias sąvartas. Paprastai jose laidojamas molingas ir dumblingas gruntas.

Tačiau į jūrą gražinamas ir smėlingas gruntas, tinkamas statyboms. Iš 900 tūkst. kubinių metrų šiemet iškasto grunto daugiau kaip 100 tūkst. smėlingo grunto supilta atgal į jūrą. To reikalauja teisės aktai, o aplinkos apsaugos agentūra, išduodama valymo darbų leidimą, griežtai kontroliuoja, koks gruntas iškasamas ir kur jį dėti.

„Jeigu gruntas smėlingas, prioriteto tvarka Lietuvoje šis gruntas naudojamas statyti paplūdimius. Jeigu paplūdimių atstatymti nereikėtų, būtų galima tą gruntą panaudoti formuoti teritorijas ar statybos darbams, arba dar kažkam kitam“, - nurodo Klaipėdos uosto Plėtros ir akvatorijos priežiūros departamento direktorius Vidmantas Paukštė.

Vis dėlto ateityje uosto direkcija numato iškastą smėlingą gruntą panaudoti naujoms teritorijoms formuoti. Kol bus parengtas bendras uosto planas, o jame numatytos kur ir kokios naujos teritorijos bus formuojamos,pietinėje miesto dalyje jau yra įrenngta aikštelė gruntui sandėliuoti.Didesnius jo kiekius tikimasi iškasti gilinant uosto kanalą iki 17 metrų.