Pramoga ar špionažas? Tokios mintys gali kilti uosto kompanijų atstovams išvydus virš gamybinių teritorijų zujantį bepilotį lėktuvėlį. Kas ir kodėl filmuoja uostą ir kokiu tikslu į jį dairomasi iš oro?

Po įvykio – tyrimas

Civilinės aviacijos administracija vis dar aiškinasi prieš kurį laiką nutikusį incidentą, tačiau kol kas mįslingoje istorijoje yra daugiau klaustukų nei atsakymų.
Šios tarnybos buvo paprašyta išsiaiškinti, kas valdė bepilotį lėktuvėlį, kuris skrajojo virš uosto ir net nutūpė vienoje uosto kompanijų. Tokie lėktuvėliai dažniausiai būna aprūpinti vaizdo įrašymo technika, tad net neabejojama, kad kai kurios kompanijos buvo filmuotos arba fotografuotos.

"Dėl incidento į mus kreipėsi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Juk virš uosto yra draudžiama skraidyti. Tačiau leidžiama skristi, jei pakylama į daugiau nei 500 metrų aukštį. Šie apribojimai taikomi visai uosto teritorijai, įskaitant uosto vartus", – tvarką aiškino Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas.

Nustatyta tvarka susijusi ir su lengvaisiais ar ultralengvaisiais lėktuvais. O incidentą, kuris įvarė nerimo uostininkams, sukėlė bepilotis lėktuvėlis.

Paaiškėjo, kad tokių bepiločių lėktuvėlių ar aviamodelių skrydžiai net ir virš strateginių šalies objektų yra visiškai nekontroliuojami.

Specialistai nerimauja, kad griežtų reikalavimų tokios technikos naudotojams nėra, o aviamodelių meistrai jau moka konstruoti tokius lėktuvus, kurie į orą gali pakelti nemažą krovinį. Ar jis galėtų virsti diversijos įrankiu, kol kas tik spėliojama.

Pažeidėjo nepagavo

Tai, kad virš uosto ir virš Klaipėdos neretai galima išvysti tokius lėktuvėlius, nieko nestebina.
Internete skelbiama, kad tokių modelių paslaugas siūlo įvairios reklamos agentūros, kurios yra pasišovusios sukurti įspūdingus videoklipus su uosto vaizdais.

"Pagal radiolokacinį atsakiklį Palangos oro uosto dispečeris gali stebėti tik lėktuvų skrydžius. Bepiločiai lėktuvėliai faktiškai nekontroliuojami. Mums nepavyko identifikuoti, kas tą kartą skraidė virš uosto", – aiškino A.Šumskas.

Jo teigimu, ne dėl paslapčių, o dėl saugumo uosto kompanijoms ir šalies strateginiams objektams yra virš jų nustatyta neskraidymo zona.

"O jei sugestų ir nukristų? Atsiras dujų terminalas, gali būti, kad skrydžių reglamentavimas dar sugriežtės. Tik ne mes inicijuojame šiuos dalykus, o tas, kam tai yra aktualu. Po kreipimosi į mūsų administraciją mes prašymą suderiname su Karinių oro pajėgų vadovybe ir teikiame jį susisiekimo ministrui", – kalbėjo A.Šumskas.

Oro chuliganai

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto režimo ir technologijų departamento direktorius Egidijus Kuzmarskis tikino, kad direkcija turėjo duomenų apie bepiločio lėktuvo skrydį virš uosto.

"Visus turimus duomenis mes perdavėme Civilinės aviacijos administracijai. Atsakymo iš jų kol kas nesulaukėme", – incidento aplinkybes prisiminė E.Kuzmarskis.

Pasak Uosto režimo ir technologijų departamento direktoriaus, draudimas skraidyti virš uosto akvatorijos atsirado gerokai anksčiau.

"Neskraidymo zonos riba eina išilgai uosto, iš abiejų pusių. Jei skrydis driekiasi šalia uosto ir laikomasi nustatytų aukščio ribų, pažeidimo nėra. Tačiau jei šios ribos pažeidžiamos, Karinės oro pajėgos užfiksuotų tokius pažeidėjus ir jiems grėstų nuobaudos", – teigė E.Kuzmarskis.

Paklaustas, ar nevaržomas bepiločių lėktuvėlių naudojimas nekels grėsmių uosto saugumui, E.Kuzmarskis atsakė, kad rizikos visuomet yra.

"Visko gali būti. Ir net špionažo. Tačiau svarbiausia – saugumo klausimas. Direkcija taip pat naudojo tokį lėktuvėlį, tačiau tokiam skrydžiui mes gavome leidimą", – pastebėjo E.Kuzmarskis.

Laigo be kontrolės

Civilinės aviacijos administracija aiškinosi ir kelis valstybės sienos kirtimo atvejus.

Tačiau iki šiol nėra aišku, kokie asmenys valdė nedidelį bepilotį lėktuvėlį, gabenusį kontrabandines cigaretes. Koks krovinys buvo permestas per sieną kitais atvejais, apskritai nežinoma.

"Šie bepiločiai lėktuvėliai ir mums tampa galvos skausmu. Jų vis daugėja, o rimto reglamentavimo jiems nėra. Taisyklės jų skrydžiams yra liberalios" , – pasakojo A.Šumskas.

Tokiems lėktuvėliams yra draudžiama skraidyti virš miesto teritorijos ir virš žmonių susirinkimo vietų.
Paklaustas, ar per Jūros šventę virš miestiečių galvų skraidęs aviamodelis galėjo kelti pavojų, specialistas atsakė net neabejojantis tuo.

"Žinoma, o jei jis sugestų ir kam nors nukristų ant galvos? Juk gali sužaloti. Bepiločiai lėktuvėliai gali skraidyti ne arčiau kaip penkios jūrmylės nuo aerodromo. Virš žemės jiems leista pakilti tik iki 140 metrų aukščio", – taisykles priminė specialistas.

A.Šumskas patikino, kad jei dėl tokio lėktuvo skrydžio kreipiamasi į administraciją ir paaiškinama, kokiu tikslu ketinama skristi, yra sudaromos išimtys.

"Aš pats mačiau Kėdainiuose vykusią ledų šventę, kuri nufilmuota iš oro tokiu lėktuvėliu. Na, negalima taip, tai yra pažeidimas. Buvo matyti, kad akivaizdžiai pavojingai buvo skraidoma. Tačiau niekas už rankos nepagavo asmens, kuris valdė tą lėktuvėlį. Tai po truputį tampa nevaldomu procesu", – pastebėjo A.Šumskas.

Jis patvirtino, kad lokatoriai tokių mažų lėktuvėlių net nepastebi.

"Argi pamatysi kiekvieną paukštį?" – palygino specialistas.

Civilinės aviacijos administracija kaip tik šią savaitę ketina pakviesti pasikalbėti žinomesnius aviamodelių kūrėjus ir šios pramogos mėgėjus.

"Jei jie burtųsi į asociacijas, būtų įmanoma kontroliuoti, tačiau pavieniai tokių aviamodelių mėgėjai gali būti net visai nežinomi", – kalbėjo A.Šumskas.

Skundė pramogautojus

Įmonės "Klaipėdos avialinijos" generalinis direktorius Viktoras Šišniauskas aiškino, kad iš Klaipėdos rajone esančio aerodromo pakylantys nedideli lėktuvai uostamiesčio link suka tik su pramogų išsiilgusiais turistais arba švenčiančiais klaipėdiečiais.

"Mūsų lėktuvai turi atsakiklius, kuriuose yra aukštimatis. O jų judėjimą puikiai mato Palangos dispečeriai. Jei būtų pažeidimas, dispečeriai sustabdytų", – aiškino V.Šišniauskas.

Šią vasarą itin išpopuliarėjo nedidelių grupelių pramoginiai paskraidymai virš Klaipėdos ar net skrydžiai iki Nidos ar Palangos.

Įmonė "Klaipėdos avialinijos" skaičiuoja, kad tokių pramogų populiarumas išaugo iki 20 proc.
Pramoginių skrydžių tiek padaugėjo, kad Klaipėdos aviatoriai Jūros šventės metu net sulaukė priekaištų.

"Kažkas paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pasiskundė, kad per dažnai yra skraidoma virš uosto ir miesto", – prisiminė V.Šišniauskas.

Tačiau įmonės "Klaipėdos avialinijos" generalinis direktorius pripažino, kad oro chuliganais tampa ne mažųjų orlaivių pilotai, o bepiločių lėktuvų valdytojai.

"Nebent juos reikėtų nufilmuoti ar nufotografuoti. O kaip kitaip juos suseksi?" – pastebėjo oreivis.

Tikrina ir lagaminus

Klaipėdos orlaivių pilotai prisipažįsta, kad visą vasarą į orą pasižvalgyti keldami įvairiausius poilsiautojus susimąstė apie galimus teroro aktus.

"Dažniausiai mūsų paslaugas užsisako bernvakarius ar vestuves švenčiantys klaipėdiečiai. Būna, kad ir gimtadienio dovaną kas nors nuperka jubiliatui. Skrendančiųjų amžius svyruoja nuo labai jauno iki gana brandaus ar net pensinio", – pasakojo V.Šišniauskas.

Vasarą lėktuvų pilotai atkreipė dėmesį, kad virš Klaipėdos pageidavo skraidyti daugybė užsieniečių.

"Mes esame pagalvoję apie saugumą. Yra metodikos, kaip išsiaiškinti tokias grėsmes. Stebime, ar keleivių bagažas nekelia įtarimo. Turime prietaisus, kurie parodo, ką keleivis turi. Bombos tikrai niekas neįsineš į lėktuvą. Paanalizuojame ir tai, koks žmogus nori skristi. Visų detalių neatskleisiu, tačiau mes suprantame, kad rizikos visuomet yra, todėl taikome tam tikrus metodus", – tvirtino
V.Šišniauskas.